PROJEKTO "KAULIUKAS 2003" aprašymas

 

Etapas Dalyvavo Aprašymas
1

 13 

 Pirmame etape vyko viktorina iš Lietuvos skautų, Pasaulio skautų istorijos. Taip pat buvo grupinės rungtys - "Nuleisk kiaušinį saugiai", kurios metu reikėjo sukonstruoti popierinį įrenginį per 50 min., kuris saugiai nuleistų kiaušinį iš 1 metro aukščio į lėkštutę. Buvo sukonstruoti "nerealūs"  įrengimai, bet deja nei vienas savo misijos neįvykdė. Įrengimų bandymai  susilaukė "galingų" emocijų. Susitikimo gale refleksavom ir žaidėm pažinimo žaidimus
2  15 Atėję skautai iš pradžių varžėsi kvadrato varžybose ir taiklumo rungtyje. Vėliau, nusileidę į būklą, rodė išmones, matuojant sienos ilgį ir gairelės aukštį. Vėliau perėjome prie azimutų ir atstumų žemėlapyje nustatymo. Vieniems gavosi 5000 metrų, o kitiems net 500 km. Su azimutais šiek tiek geriau. Pertraukėlese skautų skiltys surežisavo ekspromtinius vaidinimus Valentino dienos proga, kurie buvo sutikti su "žvėrišku" palaikymu. Vėliau komandoms teko susidoroti su pirmos med. pagalbos užduotimi. Komandoms reikėjo pademonstruoti savo veiksmus aptikus žmogų "be sąmonės". Reiktų pagirti, kad visos komandos veikė teisingai. Sueigos gale sesė Vilma perskaitė apsakymą apie gyvenimo prasmę, kiekvienas išsakė savo nuomonę apie porą skautų iš draugovės.
3

 9

Skautai varžėsi visose rungtyse. Rikiuotės konkurse dalyvavo sesės ir vienintėlis išdrįsęs brolis Dovydas. Nors I vietos jie ir nelaimėjo, bet ir pražygiavo tikrai neblogai. Individualiose rungtyse pasižymėjo br. Modestas (piešimas) ir br. Renatas (svarsčių kilnojimas ir prisitraukimai). Sesės  laimėjo I vietą istorijos konkurse. Krepšinio varžybose broliai įnirtingai kovėsi ir didvyriškai pralaimėjo, užėmę trečią vietą. Taip pat broliai dalyvavo ir kvadrato rungtyje. Bendroje įskaitoje "Rasos" draugovė laimėjo II vietą. Šaunuoliai.
4  6 Savęs pažinimo ir susipažinimo vakaras. Iš pradžių apžvelgėme patyrusių skautų veiklą, Klaipėdos krašto olimpiadą, po to grupėje stengėmės pažinti vienas kitą. Tie kas buvo, tikrai nesigailėjo. Gaila, kad nebuvo daug dalyvių. 

 
5  12 Prisiminėme laužų tipus, juos statėme iš degtukų, bet nesudeginome. Kalbėjomės kaip išgauti ugnį, kokia mediena kaitriai dega, kokia lengviau įsidega. Likusį laiką paskyrėm bendravimui ir savęs pažinimui.

 
6  9 Kalbėta apie Lietuvos Skautijos jaunimo programą skirtą "vyšnioms". Sesė Vilma ir Vytas aiškino apie projektus, juolab, kad  br. Vytas savaitgalį dalyvavo LS pirmijos suorganizuotose kursuose Kaune apie patyrusių skautų programą. Br. Dovydas toliau vedė šią sueigą, jis buvo pasiruošęs apie arbatos gėrimo tradicijas bei dvasinį žmogaus tobulėjimą. Pademonstravo keletą pratimų, kaip išvalyti savo čakras, kaip labiau suprasti kitą žmogų.

 
7  7 Tunto žygio metu "vyšnios" gerai padirbėjo ir užsidirbo po 2 taškus. Fiziškai nebuvo tolimas žygis - iš viso apie 8 km, bet grynas oras ir užsiėmimai šiek tiek nuvargino. Iš pradžių "vyšnios" paslėpė lobį likusiems 25 žygio dalyviams, kurie labai intensyviai ir ilgai ieškojo, nes kelio ženklai daug kam buvo klaustukas, kol galų gale rado.. Vėliau po dešrelių "sunaikinimo" ir pietų poilsio "vyšnių" padarytas kliučių ruožas, kur skautai įveikinėjo skiltimis buomą, kūrė laužą, nešė vienas kitus, lindo pro virves ir pagalius, kol visa skiltis atsidūrė prie finišo linijos, kur sudėliodavo iš konkorėžių "Dievui, Tėvynei, Artimui". Vėliau vykęs karinis žaidimas išsunkė paskutines jėgas, bet ne gerą nuotaiką

 
8  8 Dalyvavo: 10 skautų iš Šilutės ir 12 iš Pagėgių, 1 iš Klaipėdos ir 2 iš Kauno. Žygyje taip pat dalyvavo pora svečių Vaclovas su 8 metų sūnumi Simonu, kuris didvyriškai pakėlė žygio sunkumus.
Pirmą saulėtą žygio dieną nueita virš 20 km pajūriu, aplankant mirusias kopas, Pervalką. Kelios sesės iš "Erkių" skilties išdrįso panirti į šaltą jūrą. Grupės vadovai Alvydas, Inga davė kandidatams į patyriusius skautus įvairių užduočių, kad žygis keltų kuo daugiau prisiminimų.  Miegojome kopose prie jūros. Naktis buvo šalta, gerai matėsi žvaigždės, tačiau kai kas negalėjo užmigti dėl šalčio ar uodų, ar nutrintų kojų.
Antrą pradžioj saulėtą dieną dalyviai kai kas išsimaudę jūroje, patraukė pajūriu iki Preilos, kur po to persimetė į marių pusę. Pasiekus Preilą dangus apsiniaukė, o vėliau pradėjo ir lyti, o dar toliau ir pliaupti. Pasiekus Nidą visi buvo šlapi, be to dar sutikome piktą aplinkos apsaugos inspektorių, kuris pristojo kaip šašas, vis teiraudamasis kur mes nakvosime, bet jam paslaptis nebuvo išduota. Kas skaito dabar, kitą kartą jei darysite panašų žygį Neringoje pasirūpinkite leidimu organizuoti žygį, jei nenorite mokėti baudos.
Pasiekus Nidą visi buvo šlapi, laužų deja nebuvo galima kurti, tad priimtas sprendimas grįžti iki Klaipėdos ir ten pernakvoti. Skambutis br. Dainiui  Pamario tunto tuntininkui išgelbėjo dalyvius ir jie visi turėjo progos pajusti klaipėdiečių svetingumą, už ką jiems ačiū, ypač br. Dainiui.
Trečią dieną lijo, žygio dalyviai susirinko Jono kalnelyje, kur po "vyšnių" įžodžio ir buvo užbaigtas šis žygis. Šilutiškiams patyrusiams skautams buvo įteikti "Vyšnių kauliuko" atributika, pagaminta iš odos. 
Projektas baigėsi. Apibendrinant galima pasakyti, kad šis projektas pavyko iš dalies, nes vietoj 12 etapų buvo suorganizuota tik 8 etapai, bet kas juos praėjo manau tikrai nesigaili. 
   Projekto vadovas br. Alvydas

 


Atgal