Meniu
Šilutės rajono savivaldybė
Lt En

Garbės piliečiai

Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat užsieniečiams už ypatingus nuopelnus Šilutės savivaldybei, Šilutės miestui, kitoms rajono gyvenamosioms vietovėms.

 Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatai


2018 m.  Vytautas Jovaiša

Šilutės miesto Garbės piliečio vardas suteiktas Vytautui Jovaišai už profesinę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Šilutės miestui: nominantas žinomas kaip buvęs ilgametis Šilutės vaikų muzikos mokyklos direktorius, Šilutės rajono dainų švenčių organizatorius ir vyriausiasis dirigentas, Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) mišraus choro „Pamario aidas“, kuriam 2010 m. įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija, vadovas ir dirigentas, pilietinių patriotinių dainų chorams ir vokaliniams ansambliams autorius, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, nusipelnęs pedagogas, kultūros veikėjas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės filialo valdybos narys, Lietuvos respublikinių  dainų  švenčių, respublikinių politinių  kalinių ir  tremtinių poezijos  ir dainų  švenčių „Leiskit į Tėvynę“, Laisvės kovų dalyvių sąskrydžių „Su Lietuva širdy“ dalyvis, kompaktinės plokštelės „Atminki drauguži“ bendraautorius, per 330 choro koncertų vadovas ir dirigentas, apdovanotas LPKTS visų trijų laipsnių medaliu - žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, Kultūros ministerijos, LPKTS, Mero padėkos raštais.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo siūlymu Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018 m. vasario 20 d. posėdyje suteikė Vytautui Jovaišai Šilutės miesto Garbės piliečio vardą.

Išsami biografija. Nuopelnai.


 

2016 m.

Algirdas Juozas Červinskas

1944 metais baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Vėliau įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus organizuotą karo mokyklą. Iš jos teko bėgti. Artėjant sovietinei kariuomenei, traukėsi su ginkluotais būriais į Žemaitiją. 1944 m. liepos - spalio mėn. įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę. Dalyvavo kautynėse prie Sedos. Barstyčių. Kaip 1-ojo lietuviško pulko karys su kitais pasitraukė į Vokietiją.

1945 m. gegužės 9 d. pateko į nelaisvę. Iki 1947 metų gyveno tremtyje Uchtoje ( Komijoje). Grįžęs iš tremties, nuo 1947 m. rugsėjo 1-osios dirbo pedagoginį darbą Pakruojo, o nuo 1957- Šilutės rajono mokyklose dėstė istoriją ir fizinį lavinimą. 1953 metais baigė Šiaulių mokytojų institutą. 1970 metais - Vilniaus pedagoginį institutą. Mokytoju Algirdas Červinskas dirbo 43 metus.

Algirdo Červinsko veikla labai įvairi, platus interesų ir pomėgių ratas. Algirdas Červinskas pedagogas, apie kuriuos sakoma - mokytojas iš prigimties. Jis niekada neapsiribojo dalykine, profesine veikla. Šio žmogaus pavyzdys buvo lemtingas daugeliui jo mokinių ir juo labiau auklėtinių. Mokytoją dažnai lankė jo buvę mokiniai, o auklėjimo bei atsidavimo vaisius - buvusio auklėtinio Aurelijaus Noruševičiaus knyga „Mokytojas Algirdas" (2010 m.). Ši knyga, yra pirmas žingsnis bandant parodyti mokytojo Algirdo Červinsko fenomeną Šilutėje.

Mokytojas domėjos Lietuvos istorija, tyrinėjo kraštą, kuriame gyveno. Parašė ir tuo metu publikavo ne vieną straipsnį kraštotyros, istorijos temomis. Parengė keletą kraštotyros darbų. Buvo vienas aktyviausių Lietuvos kraštotyros draugijos, Šilutės skyriaus narių. Norėdamas išsaugoti kiek galima daugiau Šilutės krašto etnografinių, istorinių eksponatų, inicijavo ir įkūrė vieną pirmųjų mokyklos muziejų Šilutės rajone. Galima teigti, kad mokytojo dėka didelė dalis etnografinių eksponatų buvo išsaugota.

Šilutės kraštotyros draugijos siūlymu Šilutės rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 18 d. posėdyje suteikė Algirdui Juozui Červinskui Šilutės miesto Garbės piliečio vardą.

Išsami biografija. Nuopelnai


 2016 m.

Juknaičių seniūnijos vyresniųjų žmonių šokių grupė „Juknaičiai“ suburta 1993 m. – vienas žinomiausių Savivaldybės kolektyvų, išgarsėjęs precizišku meninių programų atlikimu, novatorišku požiūriu į tautinius šokius ir kuriamas choreografijas. Šio kolektyvo vadovė viena labiausiai vertinamų tautinio meno skleidėjų - Loreta Margarita Černeckienė.

Kolektyvo atliekamas programas sudaro autentiški liaudies šokiai ir vadovės L. M. Černeckienės sukurtos šokių choreografijos, papuoštos profesionalumu ir skaidria nuotaika. Per 23 – jus veiklos metus šokėjai iškovojo pergales meno saviveiklos konkursuose, pelnė laureatų vardus įvairiose peržiūrose, laimėjo apdovanojimus ir pripažinimą Lietuvoje ir užsienyje, taip pat nuo 1994 m. dalyvauja Dainų šventėje.

Vadovė L. M Černeckienė ne tik vadovauja šokių kolektyvui, kuria šokius, bet ir dėsto choreografiją Klaipėdos gimnazijoje, organizuoja tradicinius renginius, istorinių datų paminėjimus, kitas seniūnijos šventes. Vadovė domisi Mažosios Lietuvos šokio tradicijomis, puoselėja ir gaivina Pamario krašto šokius, kuria savitas choreografijas. L. M Černeckienės veikla ypatinga  Mažosios Lietuvos dvasinio paveldo aktualizavimu, tautinio šokio puoselėjimu ir skleidimu. 



 2012 m.

Doc. dr. Romualdai Dobranskienei už profesinės veiklos pasiekimus, pedagoginę, literatūrinę, kultūrinę veiklą, aktyvų dalyvavimą viešajame ir akademiniame gyvenime, socialinėse akcijose, šiuolaikiškas iniciatyvas ir jų įgyvendinimą, tautų kultūrų ryšių tyrinėjimus ir apibendrinimą, ugdymo problemų įžvalgas ir jų analizę, patirties sklaidą.

R. Dobranskienė dirbo mokytoja Vilkyčių septynmetėje ir Priekulės vidurinėje mokykloje, direktoriaus pavaduotoja Švėkšnos vidurinėje mokykloje, Šilutės rajono švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėja, Šilutės pirmosios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. paskirta šios mokyklos direktore.

Nuo 1972 m. bendradarbiavo su aukštosiomis mokyklomis: vadovavo studentų pedagoginei praktikai, skaitė paskaitas studentams Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame institute, dalyvavo aukštųjų mokyklų organizuotose konferencijose.

Nuo 1990 m. Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros docentė. Dirbdama Klaipėdos universitete, bendradarbiavo su Šilutės rajono ikimokyklinėmis įstaigomis ir mokyklomis, kad studentų ir magistrų diplominiuose darbuose būtų apibendrinama Šilutės ugdymo įstaigų pedagogine praktika. Vedė seminarus, skaitė paskaitas mokytojams ir mokyklų vadovams. Dalyvavo respublikinės mokytojų atestacijos komisijos darbe. 1994 – 1996 m. Šilutės pradinėje mokykloje atliko socialinio pedagogo darbo bendrojo lavinimo mokykloje eksperimentą. Apibendrino šios mokyklos patirtį integruojant vaikus su specialiais poreikiais į bendrojo lavinimo mokyklą.

Parašė ir išleido 4 knygas, sudarė ar padėjo sudaryti apie 20. Periodinėje spaudoje, moksliniuose žurnaluose, konferencijų leidiniuose spausdinti darbai sudaro apie 50 spaudos lankų (spaudoje dalyvauja nuo 1952 metų).

Kartu su bendraminčiais įkūrė Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubą ir jam vadovauja nuo veiklos pradžios - 1992 m. Klubo veikla – įvairiapusė. Pagrindinė veiklos kryptis yra susijusi su H. Zudermano kūryba. Antroji – šio krašto kultūros ir rašto žmonių atminimo puoselėjimas ir išsaugojimas. Trečioji – Martyno Mažvydo gimtinės, kurią, remdamasis savo ir kitų mokslininkų tyrimais, nustatė akademikas Zigmas Zinkevičius, taip pat lietuviškos knygos kelio iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą pažymėjimas, bendradarbiaujant su seniūnijomis, vietos gyventojais. Ketvirtoji kryptis – jaunimo įtraukimas į šiuolaikinę literatūrinę ir kitokią kultūrinę veiklą.

Doc. dr. R. Dobranskienė – Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos literatūrinio projekto – konkurso „Literatūrinis ruduo „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį...“ vertinimo komisijos pirmininkė, lietuviško žodžio puoselėtoja ir skleidėja, knygų autorius skatina rašyti, įgyvendinti šiuolaikiškus šilutiškių kūrybinius sumanymus, turinčius įtakos visuomenės pažangai, lietuvių kultūros, kalbos ir literatūros plėtotei viešajame ir akademiniame gyvenime, kt.


2011 m.  

 Dauguma šilutiškių puikiai pažįsta ilgametį, didžiai gerbiamą rajono gydytoją, buvusį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo pirmininką, buvusį Savivaldybės tarybos narį Vytautą Vaicekauską. Vytautas teisėtai yra laikomas nepakeičiamu Šilutės rajono fotografijų  metraštininku. Šiai meno ir istorijos šakai jis paskyrė didesnę savo gyvenimo dalį. Jo juostose užfiksuota daugybė svarbių šalies ir rajono akimirkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla, kelionės į Vilnių ginti Seimo, „Baltijos kelias“ ir kitos reikšmingos akimirkos. Dirbdamas gydytoju įamžino savo kolegų ir įstaigos jubiliejus, konferencijas, 17 internų laidų, respublikines ir visų SSRS terapeutų konferencijas Leningrade ir Taškente.

Vytautas Vaicekauskas savo foto juostose yra įamžinęs ir rajono politinį gyvenimą. Medžiaga apie rajono tarybos veiklą 1990-1995 m. yra perduota Šilutės rajono savivaldybei.

Savo fotografijose jis įamžino sausio 13 d. aukų laidotuves Vilniuje, Lietuvos Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 1988 m. darbą, rajono sąjūdžio veiklą, Macikų lagerio ir kapinių istorinius minėjimus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą. 2284 vnt. paruoštų eksponuoti nuotraukų  yra perdavęs Šilutės muziejui.

Vytautas Vaicekauskas ir šiuo metu stengiasi savo fotografijomis perteikti gyvą ir įvairiapusį rajono gyvenimą.

Už nuopelnus Vytautui Vaicekauskui yra suteiktas Lietuvos politinių kalinių sąjungos visų trijų laipsnių žymenys „Už nuopelnus Lietuvai“, Lietuvos gydytojų sąjungos garbės nario vardas (1989 m.), apdovanotos Lietuvos sąjūdžio 20-mečio proga Lietuvos Respublikos Seimo, Šilutės rajono savivaldybės ir padėkos raštais.

1948 m. baigė medicinos studijas ir gavo diplomą. Pradėjo dirbti Kelmės rajone. Bet neilgai jis darbavosi tėviškėje – 1949-ųjų kovo 25-ąją buvo ištremtas į Sibirą.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo siūlymu Šilutės rajono savivaldybės taryba 2011 m. kovo 31 d. posėdyje suteikė Vytautui Vaicekauskui Šilutės miesto Garbės piliečio vardą.


2003 m.

Ilgametis ūkio direktorius Zigmantas Dokšas, trisdešimt metų kūręs Juknaičių gyvenvietės parko projektą. Jo dėka Juknaičiuose menų kokybę sugebėta apsaugoti nuo politinės įtakos, sovietizmo bruožų. Juknaičių kaimas 1994 metais įrašytas į vietinio kultūros paveldo registrą, suteikiant gyvenvietei urbanistinio kraštovaizdžio parko statusą.

Z. Dokšo iniciatyva Juknaičiuose suformuota gyvenvietės infrastruktūra: pasirūpinta jaunosios kartos ugdymu - vaikų darželis, mokykla, Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokyklos filialas, gyvenvietė senoliams – savarankiško gyvenimo namai, sveikos gyvensenos propagavimas – vaistinė, ambulatorija, sanatorija, turizmo ir sveikatingumo centras, kultūrinio gyvenimo plėtojimu – kultūros namai, biblioteka, knygynas, savivaldos organizavimu – seniūnija, aplinkotyros tarnyba, agrarinio verslo plėtojimu – agrokooperatyvas, paukščių auginimo – mėsos perdirbimo įmonė, augalų veislių tyrimo stotis, kolektyviniai sodai, visuomenine veikla – sporto klubas, paslaugų struktūra – buities, prekybos pastatai ir darbuotojai, amžino poilsio vieta – savitos kapinės.

Išėjus iš ūkio Z. Dokšas ir toliau dirbo Juknaičių žmonėms ir kraštui. 1993 m. atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1995 m. įkurta Juknaičių Romos katalikų bažnytėlė. 2000 m įrengta varpinė. Tai žmogus, aktyviai dalyvaujantis bendruomenės veikloje, įvairius mažosios architektūros darbus dažnai paremiantis lėšomis.


 

1999 m.   

     

Jonas Jonaitis (tikroji pavardė Šidlauskas) – ekonomistas, teisininkas, kraštotyrininkas. 1938 baigė Linkuvos valstybinę gimnaziją, 1944 – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1944 traukėsi į Vakarus, bet buvo suimtas pabėgo ir 1944-45 žiemą slapstėsi. Išgalvota pavarde dirbo Žemės ūkio banko Pagėgių ir Šilutės skyriuose, vėliau – Šilutės melioracijos statybos valdybos, Šilutės kilnojamosios mechanizuotos kolonos Nr.3 vyr. buhalteriu. Dar būdamas gimnazistu ėmė domėtis Klaipėdos krašto ir Klaipėdos uosto istorija. Parašė virš 40 kraštotyros straipsnių Lietuvos tema, atsiminimus apie profesorių Mykolą Romerį, Klaipėdos krašto visuomenės veikėją Joną Kybrancą. Išvertė iš vokiečių kalbos J. Zembrickio ir A. Bitenso 1920 veikalą “Geschichte des Kreises Heydekrug” (“Šilutės apskrities istorija”).


1991 m.  

 

  

Jurgis Plonaitis – Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, Klaipėdos miesto seimelio deputatas. Lankė Kintų liaudies mokyklą, vėliau – iki 1918 pabaigos vokiečių gimnaziją Klaipėdoje. 1919 dalyvavo Kintuose steigiant jaunimo draugiją “Rūta”. 1920 pradėjo dirbti Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje. Nuo 1920 dainavo Klaipėdos giedotojų draugijoje “Aida, 1920-30 Šilutės giedotojų draugijoje “Daina”. Vienas pirmųjų prieškarinės Lietuvos buriuotojų. Už nuopelnus kraštui ir lietuvybei buvo apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino medaliu ir Vytauto Didžiojo ordinu.

 

Naujienlaiškio prenumerata

Įveskite el. paštą
Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Apsaugos kodas
Loading
2018 © Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"