Mažosios Lietuvos istorinė praeitis ir kultūrinis palikimas turėjo neišmatuojamą įtaką Didžiosios Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Pažinti, suvokti šios kultūros svarbą – tai reiškia suvokti ir pažinti šiandieninės lietuvių kultūros ištakas.
Dailės olimpiada, skatindama mokinius ieškoti savo kūrybinio kelio ir ugdytis dailės raiškos gebėjimus, siūlo giliau pažinti savo kultūros šaknis, jos ištakas. Rekomenduojama Olimpiados temą susieti su tautos tapatumo ir išlikimo ženklų paieška Mažosios Lietuvos kultūroje, gilintis, kurie istoriniai įvykiai ir įžymių asmenybių nuveikti darbai padėjo ilgą laiką išlikti Mažosios Lietuvos kraštui, jo kultūrai ir tradicijoms, kaip buvo saugomos etnokultūrinės vertybės, kokią įtaką ši kultūra darė Didžiosios Lietuvos kultūrai, kuo jos ir šiandien įdomios Lietuvai ir visam pasauliui.
Mažoji Lietuva (vok. Klein Litauen), taip vadinama jau nuo XIII–XIV a. – tai Karaliaučiaus ir šiandieninės Klaipėdos kraštas. Jokia kita etninė lietuvių žemė, atsidūrusi už XX a. Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai, kaip Karaliaučiaus kraštas. Šią baltų – prūsų ir lietuvių teritoriją 1283 m. užkariavo kryžiuočių ordinas. Prūsų krašte kryžiuočiai vykdė aršią genocido politiką, tačiau Karaliaučiaus krašte, iki pat 1710 m., kai prasidėjo didžioji vokiečių kolonizacija, net 90 % gyventojų sudarė lietuviai. Šiame krašte palaipsniui įsigalėjusi protestantiškoji kultūra leido vystytis lietuvininkų kultūrai. Mažojoje Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos kultūrinis gyvenimas ir tautinė savimonė brendo ir plėtojosi kur kas anksčiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Iki pat XX a. pradžios čia veikė lietuvininkų įvairios draugijos, aktyviai kovojusios prieš krašto germanizavimą. Mažosios Lietuvos lietuvių raštija padarė didelę įtaką lietuvių literatūrinės kalbos raidai. Šiame krašte dirbo ir kūrė Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis, Jonas Bretkūnas, Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Gediminas Rėza, Jurgis Zauerveinas, Martynas Jankus, Vydūnas, Adomas Brakas, Pranas Domšaitis, Ieva Simonaitytė. Čia gimė pirmoji lietuviška knyga (1547 m.), sudarytas pirmasis lietuviškas giesmynas (1566 m.), pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija (1590 m.), išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika (1653 m.), sukurta pirmoji lietuviška poema (1765 m.), parengtas lietuvių liaudies dainų rinkinys (1825 m.), išspausdintas kirčiuotas lietuvių kalbos žodynas (1876 m.). Šiame krašte pirmą kartą suskambo visiems žinoma daina „Lietuviais esame mes gimę“. Kristijono Donelaičio kūryba susilaukė pasaulinio pripažinimo: ji įrašyta į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą. Didelę reikšmę lietuvių raštijai ir kultūriniam gyvenimui turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės, kurios XIX a. ir XX a. pradžioje spausdino knygas Didžiajai Lietuvai ir ypač daug padėjo knygnešiams spaudos draudimo metais.
Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros palikimas šiandien puoselėjamas Šilutės ir Klaipėdos krašto muziejuose ir galerijose. Šio krašto savitas kultūrinis gyvenimas ir sudėtinga istorija įkvėpė kūrybai ne vieną lietuvių ir pasaulio rašytoją, dailininką, muziką.
Turtingas Mažosios Lietuvos kultūrinis gyvenimas ir Kristijono Donelaičio kūryba suteikė prasmingų idėjų kūrybai ir Šilutės rajono mokyklų jauniesiems menininkams.
Šilutės rajono savivaldybės 7-12 klasių mokinių dailės olimpiadoje ,,Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“ dalyvavo 34 mokiniai iš 12 mokyklų.
Vertinimo komisija, kurią sudarė Šilutės r. vaikų dailės mokyklos mokytojai, atrinko pluoštą originalių ir prasmingų grafikos :ir tapybos darbų, kuriuose mokiniai vaizdavo tai, ką geriausiai pažįsta: savo aplinką - miestelių grožį, unikalią gamtą ir architektūrą, žmones, praeities fragmentus ir šiandieną, su išlikusiais Mažosios Lietuvos ženklais, kartais tik širdyje...
Didžiuojamės Greta Kuzminskaite, Šilutės Pirmosios gimnazijos 10 (2g) klasės mokine, kuri balandžio mėnesį dalyvaus šalies olimpiados ture Neringoje ir atstovaus Šilutės - Mažosios Lietuvos sostinės - jauniesiems menininkams.
Džiaugiamės visų dalyvavusių mokinių ir laureatų kūryba ir sveikiname:
-
Ernestą Tubutytę, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinę (1vietą),
-
Aistę Laukevičiūtę, Šilutės r. Rusnės pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinę (2 vieta),
-
Livetą Brazaitę, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinę (3 vietą),
-
Ievą Jankauskaitę, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinę (3 vieta),
-
Brigitą Nevardauskaitę, Šilutės r. Katyčių pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinę (2 vieta),
-
Ivetą Vasiliauskaitę, Šilutės r. Vainuto gimnazijos 10 (2g) klasės mokinę (3 vieta),
-
Robertą Stirbytę, Šilutės pirmosios gimnazijos 12 (4g) klasės mokinę (1 vieta),
-
Moniką Jasinskaitę, Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos 12 (4g) klasės mokinę (2 vieta),
-
Gintarę Grigaitę, Šilutės pirmosios gimnazijos 11 (3g) klasės mokinę (3 vieta),
-
Kariną Šepkutę, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinę,
-
Moniką Jauniutę, Šilutės Vydūno gimnazijos 9 (1g) klasės mokinę,
-
Dainorą Vingytę, Šilutės Vydūno gimnazijos 12 (4g) klasės mokinę.
Dėkojame mokytojams ir mokykloms, padedantiems ugdyti mokinių meninius gebėjimus ir saviraišką - Jūratei Leonienei, Brigitai Vitkauskienei, Daliutei Montvydienei, Kristinai Blankaitei, Ramunei Petrikienei, Reginai Astasevičienei, Vilijai Razmaitei-Baguckienei, Audronei Stasiulienei, Rominai Gilijai Zamuškienei, Šilutės Pamario, Šilutės Martyno Jankaus, Šilutės r. Saugų Jurgio Mikšo, Rusnės, Gardamo, Katyčių, Vilkyčių pagrindinėms mokykloms, Šilutės pirmajai, Vydūno, Šilutės r. Vainuto, Švėkšnos „Saulės“, Žemaičių Naumiesčio gimnazijoms.
Švietimo skyrius
