ŠILUTĖ TURI GILIAS PRAMONĖS IR GAMYBOS VYSTYMO TRADICIJAS
Šilutės rajono savivaldybė išsidėsčiusi vakarinėje Lietuvos dalyje, prie Kuršių marių. Savivaldybė yra viena iš septynių, sudarančių Klaipėdos regioną. Šilutės rajono savivaldybė yra svarbių tarptautinių kelių įtakos zonoje. Savivaldybės teritoriją šiaurės – pietų kryptimi kerta kelias 141, jungiantis Kauną ir Klaipėdą, kuris jungiasi su šalies magistraliniu keliu A12 Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas ir IXB transporto koridoriumi Kijevas – Minskas – Vilnius – Klaipėda, sutampančiu su magistraliniu keliu A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Susisiekimui taip pat labai svarbi savivaldybės teritoriją kertanti geležinkelio linija Klaipėda – Pagėgiai. Visa tai sudaro strategiškai patogią Šilutės rajono savivaldybės geografinę padėtį.
Užsienio partneriai ir verslas
Šiemet Šilutės rajono savivaldybei įteikta Užsienio reikalų ministerijos Auksinė krivūlė „Už viešosios diplomatijos puoselėjimą“. „Savivaldybė turi daug ir įvairių tarptautinių partnerių. Bendradarbiaujame su Turkija, Indija, Ukraina, Lenkija, Latvija, Sakartvelu, Švedija.
Su dalimi partnerių įgyvendiname bendrus projektus, sukuriančius reikalingą infrastruktūrą verslo plėtrai. Kartu su Lenkija ir Vokietija savivaldybė įgyvendino projektą, kuris labai pakeitė Kintus. Šis miestelis plėtojant turizmą iki šiol nebuvo tinkamai pritaikytas turizmo plėtrai. Įgyvendinus projektą, čia atsirado galimybė kurti verslus, teikiančius įvairias vandens pramogas. Bendradarbiaudami su Latvija, tvarkėme pažeistas teritorijas. Kartu su Rusija įgyvendinome kai kuriuos vandentvarkos projektus, – tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi dalijasi Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. – Su kitais partneriais bendradarbiavimas apsiriboja kultūriniais mainais, pasikeitimu patirties, kas labai svarbu skleidžiant informaciją apie Šilutės kraštą. O tai labai svarbu, ieškant investuotojų, paskatinant verslo plėtrą.“
Kuriama infrastruktūra
„Be abejo, verslas susietas su turizmo srautais. Dabar pasižiūrėję į turizmo žemėlapį, pastebime, kad vis tik didžiausia turistų koncentracija yra pajūryje, na, ir dar Druskininkuose. Regionuose turizmas auga nepalyginamai lėčiau, nes šio verslo sėkmė labai susijusi su valstybės ir savivaldybių politika.Norint pritraukti turizmo verslą į regionus, būtina kurti bent pirminę infrastruktūrą.
Šilutės rajone pastaruoju metu infrastruktūrai skiriamas ypatingas dėmesys. Šilutėje įrengtas mažųjų laivų uostas sunkiai talpina visus norinčius čia įplaukti, o pramogų paslaugas papildė nemenka paplaukiojimų laivais pasiūla.
Parama smulkiam ir stambiam verslui
Iš paramos fondo smulkiajam ir vidutiniam verslui bei asociacijai subsidijuojamos darbo vietų įkūrimo išlaidos, patirtos darbo vietos funkcionavimui užtikrinti, būtinoms tiesioginėms darbo priemonėms, įrangai pirkti. Paramos suma – iki 3 tūkst. eurų. Įkurtą darbo vietą privalu išlaikyti trejus metus. Rėmimo lėšos naudojamos padengti dalį palūkanų už paskolas verslo projektams įgyvendinti, taip pat įmonės bei asociacijų steigimo išlaidoms padengti.
„Savivaldybė esame suinteresuoti į rajoną pritraukti kuo daugiau investuotojų. Inicijuojame greitesnį dokumentų sutvarkymą, padedame įrengti inžinerinius tinklus. Tai ir šiluma, ir vanduo, ir nuotekos, ir elektra“, – apie paramą verslui kalba ir rajono meras ir apgailestaudamas priduria, kad šalyje vis neišsprendžiamas investicijas regionuose stabdantis žemės klausimas. Savivaldybės, nepaisant visų žygių, vis negauna teisės disponuoti jų teritorijoje esančia valstybine žeme. Kol kas visus žemės klausimus tenka spręsti per Nacionalinę žemės tarnybą, o tai pareikalauja labai daug laiko, kas atbaido ne vieną investuotoją.
2021–2027 m. prioritetinės investavimo sritys Lietuvoje
Rugpjūčio 3 d. Europos Komisija (EK) patvirtino 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą, pagal kurią numatoma investuoti 7 mlrd. 449 tūkst. eurų.
2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje suplanuotos Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinį fondo +“ investicijos, nukreiptos į šias sritis:
Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką;
Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas;
Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas;
Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, sveikatos, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas;
Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus;
Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei;
Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“;
Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas;
Tolygiam šalies vystymuisi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Tokiu būdu investicijų naudą pajustų ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai.
Beveik 47 proc. Programos lėšų bus skirta investicijoms į inovacijas ir žaliąją transformaciją – sektoriams, kurie ilguoju laikotarpiu sukurs didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
30 proc. Programos lėšų bus nukreipta į žmogiškojo kapitalo stiprinimą, sprendžiant socialinės įtrauktiems iššūkius bei gerinant pasiekimus švietimo, sveikatos, kultūros srityse ir užtikrinant aukštus užimtumo rodiklius darbo rinkoje.
1,62 mlrd. eurų skirsime regionams, kurie patys planuos investicijas ir įgalins bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, kurie svarbūs to regiono strategijai ir vizijai.
Asociacija "Lamatos žemė"
Šilutės rajono asociacijos vietos veiklos grupės (toliau VVG) įsikūrimą paskatino suaktyvėjęs bendruomeninių organizacijų judėjimas. 2004 metų balandžio mėnesį viename iš mero inicijuotų renginių Juknaičių seniūnijoje įvyko konferencija „Bendruomenės pilnavertės gyvensenos modelis: dabartis ir perspektyvos“. Joje dalyvavo seniūnijų ir bendruomenių atstovai iš visų 13 rajono seniūnijų, Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedros mokslininkai bei Žemės ūkio mokslų ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro specialistai.
Būtent šios konferencijos metu buvo pirmą kartą pradėta kalbėti apie vietos veiklos grupės įkūrimą Šilutės rajone, jos vaidmenį ir perspektyvą įsisavinant ES fondų lėšas.
Šilutės rajono asociacijos vietos veiklos grupės „Lamatos žemė“ įsikūrimą taip pat paskatino suaktyvėjęs bendruomeninių organizacijų judėjimas bei 2003 – 2004 m. įvykę mokymo kursai ir seminarai LEADER programos tematika. 2004 m. liepos 7 dieną aktyvūs Rusnės, Juknaičių, Vainuto, Švėkšnos, Kintų ir kitų bendruomenių atstovai, norintys pagerinti gyvenimo kokybę kaime, susirinko Šilutės rajono savivaldybėje ir sutarė įkurti Šilutės rajono vietos veiklos grupę, kuri, dalyvaudama LEADER+ programoje, parengtų vietos plėtros strategiją bei organizuotų jos įgyvendinimą.
Didžiausios Klaipėdos regiono gamybos įmonės pagal atskirus sektorius
