1995 m. Švėkšnos apylinkė pavadinta Švėkšnos seniūnija, kurios teritorijoje yra 59 kaimai. Seniūnija suskirstyta į 9 seniūnaitijas. Šiuo metu čia gyvena apie 3 420 gyventojų. Kadangi Švėkšna buvo pasienio miestelis, spaudos draudimo metais čia veikė nemažai knygnešių, kuriuos tam darbui subūrė gydytojas Juozapas Rugis. Švėkšnos kapinėse palaidotas rašytojas Simonas Stanevičius, kuris 12 metų gyveno ir kūrė Stemplių dvare. Stemplėse gimė ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Šaulys. Visus atvykusius į Švėkšną pasitinka dvibokštė neogotikinio stiliaus Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, kuri įtraukta į Žemaitijos–Karaliaučiaus Šv. Jokūbo kelio maršrutą. Bažnyčios šventorius virš gatvės nutiestu viaduku sujungtas su Švėkšnos parku, kuris įkurtas XIX a. antroje pusėje valdant grafams Pliateriams. Parke pasodinta daug įdomių medžių, stovi išskirtinė vila „Genovaitė“. Nuo miestelio centro apie du kilometrus nutolęs Vilkėno dvaras su senu parku, 1843 m. statytas Vilkėnų malūnas. Miestelyje veikia Klaipėdos ligoninės Švėkšnos departamentas, „Saulės“ gimnazija, Švėkšnos specialiojo ugdymo centras, vaikų lopšelis-darželis, pirminės sveikatos priežiūros centras, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus ekspozicija. Verta aplankyti Vilkų kampo kaime įsikūrusią M. Nogaičio etnografinę sodybą-muziejų, vyndario „Česlovo“ sodybą. Seniūnijoje veikia trys kaimo bendruomenės: Stemplių kaimo bendruomenė „Gimtinė“, Inkaklių kaimo bendruomenė „Ašva“, asociacija „Švėkšnos bendruomenės centras“. Kiekvienais metais, liepos mėnesį, miestelyje vyksta Švėkšnos dvaro šventė, kurios metu apdovanojami gražiausių sodybų šeimininkai, įteikiama „Šv. Jokūbo“ nominacija už nuopelnus kultūros, meno, švietimo, bendruomenės veikloje. Kelerius metus paskutinį savaitgalį vyksta moliūgų žibintų šventė „Mes už šviesą“.
Lankytinos vietos:
Švėkšnos dvaro sodybos kompleksas
Senasis Švėkšnos dvaro sodybos kompleksas, turintis architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, yra vienas gražiausių ir geriausiai tvarkomų Žemaitijos parkų. Tikslių parko kūrimo istorinių duomenų nėra aptikta. Žinoma, kad dvarą valdant Steponui Pliateriui (XIX a. pr.) buvo pasodintas parkas, sutvarkyti tvenkiniai.
Šv. Jokūbo bažnyčia
Dabartinė ketvirtoji Švėkšnos neogotikinė, raudonų plytų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su penkiasiene apside, dvibokštė bažnyčia pastatyta 1905 m. Pastato ilgis – 57 m, plotis per kryžmas – 37 m, kitose vietose – 21 m. Bokštų aukštis siekia 65 m.
Švėkšnos muziejus (http://silutesmuziejus.lt/sveksnos-muziejus/)
Muziejuje įrengtos 4 skirtingos ekspozicijų salės – etnografijos, archeologijos, dvaro istorijos, miestelio istorijos.
Vilkėno dvaras
Savarankiškas dvaras atsirado po to, kai Švėkšnos dvaro valda padalinta keturiems Pliaterių sūnums – Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Broel-Pliateris (1798–1867). 1880–1887 m. pastatyti dviejų aukštų neorenesansinio stiliaus rūmai su bokštu. 1913 m. parke priešais šiaurinį rūmų fasadą pastatyta marmurinė Paryžiaus meistro Huberto Luji-Noelio skulptūra „Rebeka“.
Švėkšnos sinagoga
1928 m. pagal visus sinagogoms keliamus reikalavimus sudegusios medinės sinagogos vietoje pastatyta žema, vientiso tūrio, stačiakampio plano, mūrinė sinagoga. Pastato fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinių langų viršų įrėmina karpyto kontūro archivoltai. Visas pastato išorines sienas anksčiau puošė Dovydo žvaigždės.
Gedminaičių dvaras
Kaip savarankiškas ūkinis vienetas suformuotas 1820 m., kai Švėkšnos dvaras buvo padalytas keturiems broliams grafams Broel Pliateriams (iki to laiko jis buvo sudėtinė Švėkšnos dvaro dalis). Tąsyk Gedminaičiai ir keletas šalia jo buvusių kaimų atiteko grafui Jurgiui Broel Pliateriui.
Stemplių dvaras
1820 m., Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą.
Vilkų Kampo muziejus (http://vilkukampomuziejus.weebly.com)
Sodyboje įkurtas gausus etnografinių eksponatų muziejus, taip pat galima aplankyti senovinių muzikos instrumentų muziejų, kuriame didžiausią dalį sudaro bandonijos ir armonikos.
Ašvos akmuo
Didžiausias Šilutės r. žinomas riedulys. Jis įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą. Riedulį galima rasti Ašvos upėje prie dešiniojo kranto ties Vilkų Kampo kaimu.
Paminklas tautos aukoms atminti
2009 m. ant Parakaunyčios kalnelio iškilmingai atidengtas paminklas, skirtas Tautos aukų įamžinimui Lietuvos vardo tūkstantmečio proga.
Paminklas Vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui
Paminklas pastatytas 2017 metais, jo autorius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas. Paminklo statybą finansavo prelato Kazimiero Stepono Šaulio giminaičiai – Sonatos ir Vytauto Lygnugarių šeima.
Inkaklių Lurdas
1914 m. prie kelio aukštame šlaite Švėkšnos klebono Juliaus Maciejausko paraginti Inkaklių ūkininkai įrengė Lurdo grotos imitaciją su Marijos statula ir šaltinėliu. 1923 m. ant kalnelio pastatyta aukšta mūrinė koplyčia, kurioje kasmet liepos 2 d. (arba pirmąjį sekmadienį po šios datos) iki Antrojo pasaulinio karo vyko ir nuo 1989 m. vyksta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai.
