Gardamo seniūnija savo veiklą pradėjo 1995 m., kai po savivaldybių rinkimų Šilutės rajono administratorius paskyrė seniūną. Įstaiga pavadinta Šilutės rajono Gardamo seniūnas (1990-1995m. įstaigos pavadinimas buvo Šilutės rajono Gardamo apylinkės Viršaitis). Keičiantis 2000 m. Šilutės rajono savivaldybės struktūrai, Gardamo seniūnija tapo Savivaldybės filialu ir nuo to laiko ši įstaiga vadinama Šilutės rajono savivaldybės administracijos Gardamo seniūnija.
Gardamo seniūniją sudaro Gardamo miestelis (seniūnijos centras), Šylių gyvenvietė ir 38 kaimai, iš kurių viename jų nėra gyventojų. Šiuo metu seniūnijoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 1958 žmonės. Seniūnijos teritorija suskirstyta į 6 seniūnaitijas.
Seniūniją kerta 3 magistraliniai keliai, vedantys į Švėkšną, Žemaičių Naumiestį, Tenenius, Šilutę. Per seniūnijos teritoriją teka 3 upės: Tenenys, Šustis, Žvelesys. Yra 2 tvenkiniai – Šylių ir Ramučių. Įsteigti 2 draustiniai: Meškinės pedologinis ir Šiaudėnų botaninis.
Gardamo miestelyje - 457 gyventojai, miestelis yra ir parapijos centras. Pirmoji R. Katalikų bažnyčia pastatyta 1706 m.,kuri sudegė. Dabartinė bažnyčia statyta nuo 1919 m. iki 1932 m. 1936 m. gegužės 24 d. bažnyčia pašventinta Telšių vyskupo J. Stankaičio. Bažnyčios statyba rūpinosi klebonas Stasys Ignatavičius. Bažnyčios pašonėje, šlaite, yra Lurdo imitacija, priklausanti Telšių vyskupijos Šilutės dekanatui. Statyta seniai, gal caro laikais, apie 1,8 m aukščio, niša - iš lauko akmenų, priešais – šulinys, iškastas apie 1925 m. Anksčiau tekėjo šaltinis, žmonės tą vandenį vartojo kaip gydantį. Gardamo miestelyje dar veikia Gardamo paštas, IĮ „Sveikatos priežiūra, reabilitacija ir korekcija“(medicinos punktas), Gardamo pagrindinė mokykla.
Gardamas – sena Lamatos žemės gyvenvietė, vienas jos gynybinių centrų. 1305 m. minimas Gardamo valsčius, kurį tada siaubė, plėšė kryžiuočiai. Seniūnijoje yra archeologinių paminklų: 29 piliakalniai, 11 gyvenviečių, 3 gynybiniai įtvirtinimai, 42 kapinynai. Didžiausias piliakalnis – Žakainių (žinomas ir Laukstėnų, Užtenenio, Jokūbiškės vardais), kurį kasinėjant rasta žalvarinių segių, apyrankių, svarelis, geležiniai: ietgalis, peilis, kirvio dalis, strėlių antgalių, kitų VII-XII a. radinių, lygios ir apžiestos keramikos. Netoli Gardamo yra Pypliškių kapinynas, vadinamas Milžinkalniu. Nustatyta, kad jame akmenų statiniai su degintiniu kapu datuojami paskutiniais metais prieš m.e. ar I amžiaus pradžia. Yra išlikusi XVII a. pradžios Švėkšnos dvaro stiklo dirbtuvių vieta. Po Antrojo pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio apygardos, Geležinio Vilko būrio partizanai.
Gardamo seniūnijoje yra gimę kunigai broliai Jonas ir Vincentas Beinoriai, žurnalistai Rimantas Šlajus, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas Juozas Šlajus, Švėkšnos progimnazijos rėmėjas, Švietimo mecenatas, siuvėjas Domininkas Endzelis. Gardame gimė Jonas Jurgis Gocentas (1897-1974) - teisininkas, literatas, kraštotyrininkas, bibliofilas, sakytojas, pirmosios Lietuvos valstybės kariuomenės savanoris. Manoma, kad šiose apylinkėse gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Laukstėnų k. pastatytas jo atminimui paminklinis akmuo, Gardame –medinė skulptūra.
Ramučiuose 1900 m. pastatyta nedidelė laikina evangelikų liuteronų bažnyčia, 1929 m. – dabartinė. Ramučių bažnyčioje 1900-1919 m. kunigavo Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, evangelikų kunigas, teologijos daktaras, profesorius Vilius Gaigalaitis.
1864-1904 m. draudžiamą lietuvišką spaudą Gardamo apylinkėse platino knygnešiai J. Freitakas, kunigas P. Grigaliūnas ir kiti. Iki 1912 m. seniūnijos teritorijoje (Voverių kaime) buvo sienos perėjimo punktas.
Seniūnijoje yra Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Šylių skyrius (pradinė mokykla), trys Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekos filialai. Veikia 7 pieno surinkimo punktai, dvi lentpjūvės. Pašusčių kaime įsikūrę VšĮ „Senjorų Eldoradas“, Kukuiliškės kaime - UAB „Galvijų centras“, Gardame - UAB „Linegis“ (gyvulių skerdykla).
Aktyviai veikia keturios kaimo bendruomenės: Gardamo „Tenenys“, Šylių „Švylys“, Ramučių „Navata“, Bliūdsukių „Želvesys“. Kasmet vyksta tradicinės kaimų šventės: Gardame – „Sugužėkim, suskambėkim“; Šyliuose – „Gandro dovanos“. Susibūrę seniūnijoje ir moterų klubas „Gija“, sporto klubas „Žaibas“, neįgaliųjų draugija, ūkininkų būreliai.
