Meniu
Šilutės rajono savivaldybė
Lt En

Teisinė pagalba

Startuoja nemokamos teisinės pagalbos projektas visuomenei „Teisė kiekvienam“

Kaip pasinaudoti nemokama tesine pagalba?

  • Savo klausimą galite pateikti registracijos formoje (spausti čia)
  • Dalyvauti Mykolo Romerio teisės mokyklos teisininkų viešose paskaitose M. Mažvydo bibliotekoje ir po jų susitikite su konsultantais.
  • Pateikti savo klausimą pokalbių robotui (puslapio dešiniajame apatiniame kampe).

Daugiau informacijos rasite čia: https://teisekiekvienam.mruni.eu/1142-2/

PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBA

VALSTYBĖS GARANTUOJAMA NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA

Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?

Tai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama:

  • Pirminė teisinė pagalba

Pirminė teisinė pagalba, tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

  • Antrinė teisinė pagalba

Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

  • Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija

Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija – pagal šį įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

  • Mediacija ginčo šalims gali būti vykdoma, kai bent viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir nėra šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama.

Pažymėtina, kad sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, mediacija yra privaloma.

Siekiant užtikrinti teisinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, nemokama pirminė teisinė pagalba Šilutės rajono savivaldybės gyventojams teikiama iš anksto užsiregistravus tel. (8 441) 79 246, (8 441) 79 233, Pirminė teisinė pagalba, prieš tai iš anksto užsiregistravus, teikiama pagal šį grafiką:

  • Antradienis, trečiadienis – 8.00–12.00 ir 13.00–17.00 val.

Kreipiantis teisinės pagalbos asmuo turi turėti asmens dokumentą.

 

  1. Kas turi teisę gauti teisinę pagalbą?
  • Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys.
  • Antrinę teisinę pagalbąturi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje.

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi:

1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį. Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;

2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;

6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių;

8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

10) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;

11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);

12) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;

13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

14) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;

15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);

16) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;

17) įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;

19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;

20) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

  1. Kur ir kaip teikiama teisinė pagalba?
  • Pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir teikia savivaldybių institucijos. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.

Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turi ieškoti galimybių ir padėti pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai. Be to, pareiškėjams turi būti išaiškintos ginčų sprendimo mediacijos būdu galimybės. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys rengia prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjas pareiškia pageidavimą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą dėl mediacijos vykdymo. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai atlieka šio straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas.

Kai pareiškėjas kreipiasi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.

  1. Kokiais atvejais pirminė teisinė pagalba neteikiama?

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;

3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;

4) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

  1. Kokia yra antrinė teisinės pagalbos teikimo tvarka?
  • Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka:

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriui (skyrių sąrašas ir adresai pateikti žemiau):

  1. prašymą (prašymo forma yra patvirtinta teisingumo ministro). Pažymėtina, kad surašyti tarnybai prašymą turite teisę prašyti savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie teikia pirminę teisinę pagalbą; 2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje /Europos Sąjungos valstybėje;
  2. metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, ji turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi.

Dokumentai įrodantys asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą:

1) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai;

2) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis;

3) savivaldybės vykdomosios institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui yra paskirta socialinė pašalpa;

4) stacionarios socialinės globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduota pažyma, patvirtinanti, kad šis asmuo yra išlaikomas stacionarioje socialinės globos įstaigoje;

5) neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį;

6) turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti;

7) sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas ar kad asmeniui taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas sveikatos priežiūros įstaigos pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo;

8) dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą;

9) dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo;

10) dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globos, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipiasi neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens globėjas, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, arba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo pranešimas;

11) civilinės metrikacijos įstaigos sprendimas atsisakyti registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą;

12) dokumentas, patvirtinantis, kad prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją yra priimtas centrinėje institucijoje ir neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas nebuvo grąžintas, taip pat šio prašymo kopija;

13) dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgalioto teritorinio skyriaus pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo;

14) kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju), teismo, nagrinėjančio bylą dėl įvaikinimo ar bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos), pranešimas apie pradėtą bylos procesą ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos);

15) kompetentingos institucijos sprendimas pripažinti asmenį pranešėju, o kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi pranešėjo šeimos narys, – ir dokumentas, įrodantis, kad pareiškėjas yra šeimos narys;

16) dokumentai, pagrindžiantys, kad Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytas viešasis subjektas veikia vietoj asmens, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas, arba dokumentai, pagrindžiantys, kad viešajam subjektui privaloma grąžinti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas.

Prašymas, deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami Tarnybos skyriui asmeniškai arba paštu, taip pat el. paštu jei dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu.

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius (toliau – Tarnyba) – Vilties g. 10, LT-92231, Klaipėda, tel. 8 700 00 191, faks. 8 700 35 007.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos atsižvelgiant į asmens (šeimos) turto ir pajamų lygį. Išskiriami tik du asmens (šeimos) turto ir pajamų lygiai. Pirmasis lygis – kai valstybė garantuoja ir finansuoja 100 procentų, antrasis lygis – 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Papildomos informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti:

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.98693/asr

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba – https://vgtpt.lrv.lt/lt/;

https://vgtpt.lrv.lt/lt/nuorodos/prasymu-formos;

https://vgtpt.lrv.lt/lt/asmenims-norintiems-gauti-valstybes-garantuojama-teisine-pagalba/dokumentai-reikalingi-valstybes-garantuojamai-teisinei-pagalbai-gauti;

https://vgtpt.lrv.lt/lt/asmenims-norintiems-gauti-valstybes-garantuojama-teisine-pagalba/kam-teikiama-valstybes-garantuojama-teisine-pagalba

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.325294/asr

 

Naujienlaiškio prenumerata

Įveskite el. paštą
Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Apsaugos kodas
Loading
© Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"