Rugpjūčio 23 - iąją automagistralė Vilnius - Panevėžys - Saločiai skambėjo nuo gerų emocijų ir dainų. Tokia nuotaika vyravo pasitinkant Baltijos kelio jubiliejų Pumpėnuose, Pasvalio gatvės gale, kur rankomis susikabino Šilutės, Tauragės, Pagėgių delegacijų pasiuntiniai.
Dalyvauti šioje akcijoje pirmieji pareiškė norą Šilutės jaunimo organizacijų atstovai, kuriuos sutelkė jaunimo koordinatorė R. Čiutienė, puikiomis dainomis, pirmojo Baltijos kelio prisiminimais ir aktyvumu išsiskyrė „Pamario aidas“ kolektyvo nariai. Kartu vyko ir vienas iš pirmojo Baltijos kelio organizatorių, žurnalistas S. Mėlinauskas, kultūros darbuotojos J. Pancerova ir R. Šikšnienė. R. Šikšnienė į kelionę pasiėmė seną radijo imtuvą „VEF“ iš 1989 metų Baltijos kelio. Gero pilietiškumo pavyzdžiu visiems yra Juknaičių bendruomenės nariai, kurių didelis būrys, vadovaujamas pirmininkės L. Barkauskienės, atstovavo Šilutės kraštui. Beje, pats mažiausias Šilutės delegacijos narys – juknaitiškis 3 metukų Mykolas Valančius ištvermingai atlaikė visą kelionę ir nepabijojęs liūties (kuri buvo išbandymas visai delegacijai) stojo į gretas ir stovėjo stipriai įsikibęs rankutėmis kartu su mama ir močiute. Maloniai nustebino Šilutės policijos komisariato darbuotojai kartu su komisaru S.Mikutavičiumi netikėtai prisijungę į šilutiškių būrį.
Renginio dalyvius laimino jo Ekscelencija vyskupas J. Boruta, linkėdamas ne tik Dievo palaimos, bet ir sakydamas, kad ši liūtis yra Dievo siųstas geras ženklas mūsų delegacijai. Delegacijas sveikino organizatorė Angonita Rupšytė, aktyvi Sąjūdžio organizatorė, Seimo kanceliarijos darbuotoja ir Seimo narys Juozas Olekas.
Daug gražių akcentų tądien mus telkė - pašventintą duoną organizatoriai įteikė A.Jurkui, Šilutės savivaldybės tarybos sekretoriui, kuris vėliau ją išdalino visiems akcijos dalyviams. J. Pancerova, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė, į didžiulę Baltijos kelio knygą įrašė mūsų krašto palinkėjimus Lietuvai, o V.Griškevičienė, Kultūros skyriaus vedėja ir šilutiškių delegacijos vadovė, į didžiulę palinkėjimų dėžę, kurią atvežė organizatoriai, įdėjo šimtus perduotų šilutiškių palinkėjimų.
Nepakartojamas tas jausmas, kai visų trijų savivaldybių žmonės, pliaupiant lietui, virš galvų išdidžiai plevėsuojant vėliavoms, pro šalį švilpiant signalizuojančioms mašinoms, iš širdies traukė lietuviškas dainas, kaip tada pirmą kartą.... Ir nesvarbu, kad mūsų buvo mažiau, bet jausmas išliko tas pats. Atsisveikindami vieni kitiems linkėjome susitikimų po 5 metų, keitėmės dovanomis, šiltais rankų paspaudimais.
Komunikacijos skyris
