Vakar Šilutėje visą dieną svečiavosi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, kuri savo vizitą pradėjo nuo bendravimo su Savivaldybės meru Šarūnu Laužiku, vicemeru Virgilijum Pozingiu. Didžiojoje posėdžių salėje svečius pasitiko Administracijos direktorius Tomas Budrikis, pavaduotojos Alina Overlingaitė ir Inesa Murauskienė bei Savivaldybės administracijos specialistai, žiniasklaidos atstovai. Seimo Pirmininkė išsakė savo tikslą betarpiškai pabendrauti su Savivaldybės administracijoje dirbančiais specialistais, apsilankyti įvairiose Šilutės įstaigose ir įmonėse, išgirsti problemas ir pasiūlymus iš pirmų lūpų, o surinktą informaciją apibendrinti ir, grįžus į Vilnių, kartu su Vyriausybe ieškoti problemų sprendinių.
Aptarti klausimai dėl tiesioginių merų rinkimų 2015 metais. Šiuo metu aktualiausias mero funkcijų ir santykių su taryba klausimas. Jį, pasak viešnios, reikia aptarinėti visais lygmenimis. Domėtasi dėl Lietuvos administracinės teritorinės reformos, ar yra numatyta savivaldybių stambinimas, jungimasis, dėl informacinių sistemų pertvarkymo kaštų įsivedus eurą, nes programų pritaikymas itin sudėtingas ir brangus procesas. Viešnia patikino, kad finansuojama bus iš valstybinių lėšų. Pirmiausia, pasak jos, reikia sutvarkyti socialinę aplinką ir tik po to daryti tokias esmines finansines pertvarkas. Šilutiškiai domėjosi žemės pardavimo užsieniečiams klausimu, Savivaldybės biudžeto subalansavimu įsivedus eurą, Savivaldybės galimybėmis tęsti pradėtus europinius projektus. Seimo Pirmininkė keletą kartų akcentavo, kad 2014-2020 metų laikotarpis paskutinis, kai gaunamos lėšos iš Europos Sąjungos biudžeto. Po dvidešimtųjų valstybė turės bent aštuoniais milijardais mažesnį biudžetą. Ji kvietė atsakingai apsvarstyti planuojamas teikti paraiškas finansavimui gauti, apgalvoti projektų atsiperkamumą. Ši atsakomybė krenta ant Savivaldybės pečių. Meras Š. Laužikas, antrindamas viešniai, taip pat pabrėžė, kad bendruomenės, įsisteigusios puikias, prašmatnias buveines, turi galvoti apie verslumą ir galimybes išsilaikyti. Savivaldybininkus neramina potvynio metu naudojamos technikos atnaujinimas, daugelį metų keliamas estakados klausimas, pasienio zonos gyventojų bevizis režimas į Rusijos valstybę. Pastaruoju klausimu Seimo Pirmininkė nuteikė gana optimistiškai, nes pasak jos, neseniai prisistatęs naujasis Rusijos Federacijos ambasadorius palankiai priėmė Lietuvos siūlymą dėl numatomo 50-ties kilometrų pasienio ruožų gyventojams bevizio režimo įvedimo. Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė apgailestavo dėl Švėkšnos specialiosios mokyklos bazės skurdumo ir su tuo susijusios didžiulės materialinės naštos Savivaldybei. Pati viešnia domėjosi dideliu vaikų nelankančių mokyklos skaičiumi, kuris susidarė dėl emigracijos.
Seimo Pirmininkė nuoširdžiai dėkojo už atminimo dovanas, o pati Merui įteikė naujai išleistą, odiniu viršeliu įrištą Lietuvos Konstituciją.
Macikų socialinės globos namuose Seimo Pirmininkė aplankė puikias gyvenamąsias patalpas, gamybinius užsiėmimus, kur pensionato globotiniai siuvinėjo, drožinėjo, mezgė, kalė ir puikiai nusiteikę bendravo su svečiais. Salėje viešnia bendravo su darbuotojais, dėkojo už pasiaukojantį, sunkų, bet labai reikalingą darbą.
Šilutės ligoninėje diskutuota su gydytojais įvairiais finansavimo, lėšų paskirstymo klausimais, esminiais žiniasklaidos ir visuomenės požiūrio į medikus bei mediciną temomis. AB „Šilutės baldai“ viešnia dėkojo administracijai ir darbuotojams, nes, pasak viešnios, būtent gamybinio sektoriaus bei eksporto dėka Lietuva turėjo galimybę išsikapstyti iš krizinės situacijos, kurti naujas ir išlaikyti senas darbo vietas, gerinti socialinę aplinką.
Šilutės muziejuje Seimo Pirmininkė susidomėjusi klausėsi direktorės Rozos Šikšnienės pasakojimų apie dvarą, Hugo Šojų, jo nuopelnus Šilutei. Na, o freskų salėje svečius šišioniškių šnekta pasitiko etnografė Indrė Skablauskaitė, kuri kvietė prieš apžiūrint baigiamas restauruoti H. Šojaus dvaro patalpas išgerti „kafijos“, paskanauti pyrago ir pasirašyti dvaro Garbės knygoje.
Komunikacijos skyrius
