Kiekviena tauta turi išskirtinių etnokultūros sričių. Kiekvienais metais prisiliesdami prie 1923 metų sausio 15-19 dienų įvykių, mes dar ir dar kartą įvertiname Mažosios Lietuvos indėlį, suvaidinusį reikšmingą vaidmenį lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje.
Didžiuojamės, kad gyvename regione, kuris padovanojo mūsų tautai daug iškilų asmenybių, kad gebame šiandien susitelkti vardan savo etnografinio Mažosios Lietuvos regiono ateities, čia auga mūsų vaikai, kuriems šis kraštas yra ne tik gimtinė, šis kraštas, jo istorija, kultūra tampa savastimi.
2014-ieji metai – išskirtiniai. Krašto šviesuolių, etnologų, etnografų, istorikų ir kitų humanitarinių sričių specialistų siūlymu ir pastangomis į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašytas vietovardis Mažoji Lietuva – tai istorinės srities pavadinimas ir vieno iš penkių (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) dabartinės Lietuvos etnografinių regionų pavadinimas.
Šie, 2015 metai, yra Etnografinių regionų metai, todėl ypač džiaugiamės, kad Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savivaldybės bendradarbiauja ir telkia regiono bendruomenę prasmingiems darbams.
Sausio 15 - ąją minint Klaipėdos krašto atgavimo dieną, prasidedant Etnografinių regionų metų kaleidoskopui, sveikinu aktyvią, kuriančią Šilutės krašto bendruomenę, dėkoju už bendradarbiavimą vardan Mažosios Lietuvos regiono ateities Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybai, Jurbarko, Klaipėdos, Tauragės rajonų, Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybių merams, kultūros bei istorijos puoselėtojams.
Linkiu gražaus ir prasmingo bendradarbiavimo!
Vytautas Laurinaitis
Savivaldybės meras
