1997 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo patvirtino Lietuvos vietovardžių sąrašą, kuriame yra Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, o Mažosios Lietuvos ten nėra.
Daug diskusijų Šilutės krašto bendruomenėse kilo praeitais metais, kai Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė, kad pavadinimas Mažoji Lietuva nevartotinas kaip dabartinės Lietuvos Respublikos dalies pavadinimas – tik kaip istorinis vietovardis (į nutarimu tvirtinamą sąrašą nepateko).
Šilutės kraštotyros draugija suorganizavo susitikimą, kuriame įvairių organizacijų atstovai išsakė savo nuomonę šiuo kontraversišku klausimu. Didelį darbą sprendžiant šį klausimą nuveikė Jūratė Pancerova, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė, aktyvi Šilutės kraštotyros draugijos narė. Ji su bendraminčiais organizavo konferenciją, rengė susitikimus, dalyvavo posėdžiuose, bendradarbiavo su žiniasklaida. Sprendžiant šią problemą mus palaikė kraštiečiai, Lietuvos mokslų akademijos mokslininkai, dvasininkai, Savivaldybės politikai, kitų savivaldybių kultūros, švietimo įstaigos, organizacijos.
Laukta žinia atėjo praėjusį ketvirtadienį, sausio 30 dieną. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarė įrašyti į Lietuvos vietovardžių sąrašą – Mažąją Lietuvą (istor. sr., teritorija tarp Priegliaus ir Nemuno žemupių; Lietuvos etnogr. reg.).
Esame dėkingi profesoriui Domui Kaunui ir Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų bendruomenei (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriui) už tvirtą poziciją ir mūsų palaikymą. Būtent jie nedviprasmiškai pasisakė, kad Lietuvos vietovardžių sąrašas būtų papildytas pavadinimu Mažoji Lietuva ir įteisintas jo vartojimas.
Dabar mes tapome stipresni ir vis mažiau lieka dviprasmybių interpretuoti ir manipuliuoti, skaidytis. Tokie išbandymai labai sutelkia vardan savo krašto istorijos, tapatumo išsaugojimo.
Svarbus šis nutarimas ir mūsų ateities planams, juk 2015 metai – paskelbti Etnografinių regionų metais.
Kultūros skyrius
