Iš kur kilo mūsų gyvenamojo miesto, gimtojo kaimo pavadinimai? Kas juos sugalvojo, kokiame amžiuje jie buvo sukurti ir ką jie reiškia? Anot vietovardžius tiriančio Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Laimučio Bilkio, pirmiausia atsirado jūrų, upių, ežerų, kuriais keliauta, šalia kurių kurtasi, vardai, vėliau pavadinimus gavo gyvenamosios vietovės, paskiausiai – aplink gyvenvietes esantys geografiniai objektai. „Pagal vietų vardus galima spręsti apie tai, kokios tautos seniau vienoje ar kitoje vietoje gyventa, kokios buvo tos kalbos ypatybės“, – pasakoja mokslininkas.
Vietovardžių kilmė aiškinama kalbos požiūriu (lietuviška, slaviška, prūsiška ir kt.), kilmės šaltiniu (asmenvardinė, vietovardinė, apeliatyvinė), daryba (pridėta priesaga, pakeista galūnė ir kt. variantai). Kokie mūsų krašto vietovardžiai? Štai keletas pavyzdžių – galbūt bus įdomu ir patiems patyrinėti savo krašto pavadinimus.
Asmenvardinės kilmės
Katyčiai – greičiausiai iš asmenvardžio Katýtis, plg. Katáitis, Katẽlė.
Kintai – iš asmenvardžio Kintas, Ki̇̀nta.
Saugos – iš asmenvardžio Saugà.
Vainutas – greičiausiai iš asmenvardžio Vainùtas, plg. pvd. Vainùtis.
Juknaičiai – iš asmenvardžio Juknáitis.
Usėnai – greičiausiai iš asmenvardžio Usė́nas, plg. Usẽlis, Usis.
Apeliatyvinės kilmės
Šilutė – dirbtinis vietovardis iš liet. ši̇̀las (pagal senesnį vardą Šilokarčema).
Gardamas – galbūt iš liet. gar̃das ʻaptvaras lauke ar ganykloje gyvuliamsʼ.
Žemaičių Naumiestis – iš liet. žemai̇̃čiai ʻlietuviai, gyvenantys į vakarus nuo Vegerių–Raseinių, į šiaurę nuo Tauragės–Šilutės ir kalbantys atskira tarme; etninė to paties ploto Vakarų Lietuvos grupėʼ ir liet. naũmiestis ʻnaujas miestasʼ.
Vietovardinės kilmės
Švėkšna – iš upės vardo Švėkšnãlė ankstesnės formos Švė́kšna.
Rusnė – iš upės vardo Rùsnė.
Antšyšiai – iš upės vardo Šyšà.
Kiekvienoje Šilutės rajono savivaldybės seniūnijoje yra vietovardžių, turinčių mįslingus, įdomius ar linksmus pavadinimus. Pvz., ar žinote, kurioje Šilutės rajono savivaldybės seniūnijoje yra: Krauleidžiai, Gnybalai, Jurizdika, Kukuiliškė, Begėdžiai, Kiškiai, Šyškrantė, Lapkasės, Pažalioji, Skieriai, Svaraitkiemis?
Parengta pagal
https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
