Vartotojų teisių gynimas yra viena iš svarbiausių valstybės ekonominės ir socialinės politikos sričių. Tinkamas vartotojų teisių apsaugos lygis – viena iš prielaidų sėkmingai įsilieti į Europos Sąjungos vieningą rinką. Šiandien Lietuvoje vertinamos ir ginamos vartotojo teisės ir jų interesų atstovavimas įauga į mūsų kasdienybę.
Europos Sąjungoje vyksta laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Padidėjo prekių ir paslaugų pasiūla, padažnėjo išvykos į užsienį, plinta prekyba internetu. Vis dažniau mūsų šalies piliečiai prekes ir paslaugas perka ne tik Lietuvoje. Vis daugiau užsieniečių perka pas mus ar naudojasi paslaugomis čia, Lietuvoje.
VARTOTOJŲ POLITIKA – tai vartotojų problemų identifikavimas ir jų sprendimas, santykių tarp vartotojų ir verslininkų balansavimas.
VARTOTOJŲ POLITIKOS TIKSLAS – užtikrinti lygias galimybes vartotojui, kartu su gamintoju bei paslaugos tiekėju, naudotis rinkos teikiama nauda.
VARTOTOJO TEISĖS ĮSIGIJUS NETINKAMOS KOKYBĖS PREKĘ
Vartotojas, įsigijęs netinkamos kokybės prekę, apie kurios trūkumus jis nebuvo informuotas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, Vartotojų teisių gynimo įstatymu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.217 patvirtintomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, turi teisę iš pardavėjo reikalauti pakeisti netinkamos kokybės prekę tokia pat tinkamos kokybės preke, atitinkamai sumažinti prekės kainą, per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti vartotojo išlaidas šalinant prekės trūkumus, jeigu to neatliko pardavėjas, vienašališkai nutraukti pirkimo ir pardavimo sutartį bei pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
Norėdamas pasinaudoti viena iš anksčiau nurodytų savo teisių, vartotojas turi pardavėjui pateikti raštišką prašymą, kuriame nurodo prekės trūkumus ir pasirinktą vieną iš reikalavimų. Būtina sąlyga – prie šio prašymo vartotojas turi pridėti kasos aparato ar pirkimo-pardavimo kvitą arba kitą dokumentą, patvirtinantį, kad prekė pirkta iš to pardavėjo. Jeigu parduotai prekei nustatytas kokybės garantijos terminas, pridedamas ir garantinis dokumentas. Vartotojui nepateikus kasos aparato kvito arba kito prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinančio dokumento, pirkėjo reikalavimai vykdomi tik pardavėjui geranoriškai sutikus.
Nesant nustatytam kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminui, vartotojas gali pareikšti savo reikalavimus dėl daiktų trūkumų ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pardavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio laiko. Tačiau pirkėjas turi įrodyti, kad trūkumai atsirado iki prekės įsigijimo arba dėl iki prekės įsigijimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas, pavyzdžiui, išryškėjus paslėptiems defektams, kurių pirkėjas, įsigydamas prekę, negalėjo pastebėti.
VARTOTOJO TEISĖS ĮSIGIJUS NETINKANTĮ DAIKTĄ
Lietuvoje galiojantys teisės aktai (Civilinio kodekso 6.362 straipsnis, Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 14 punktas) gina vartotoją ir tuo atveju, kai jis nusiperka tinkamos kokybės, tačiau netinkamos formos, dydžio, spalvos, modelio ar komplektiškumo ne maisto prekę. Jeigu daiktas nebuvo naudojamas, nesugadintas ir nepraradęs prekinės išvaizdos, pirkėjas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo daikto perdavimo jam, turėdamas kasos aparato kvitą ar kitus įrodymus, iš kurio pardavėjo jį pirko, turi teisę pareikalauti pakeisti nusipirktą daiktą analogišku kitos formos, dydžio, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktu. Jeigu pardavėjas neturi pakeisti tinkamos prekės, pirkėjas per 14 dienų gali grąžinti prekę pardavėjui ir atgauti už ją sumokėtus pinigus. Prekės keičiamos ar grąžinamos prekės pirkimo vietoje arba kitoje pardavėjo nurodytoje, bet pirkėjui patogioje vietoje.
Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nustatyta, kad kai kurių tinkamos kokybės prekių pirkėjas negali reikalauti pakeisti. Tai parfumerijos ir kosmetikos gaminiai, spausdintos knygos, apatiniai drabužiai, kūdikių drabužėliai, laikrodžiai, perlai, brangakmeniai ir taurieji metalai bei jų dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją, optikos ir fotografijos aparatai, baldai, garso ir vaizdo aparatūra, šviestuvai, patalynės reikmenys, žaislai ir žaidimai, išskyrus sporto reikmenis ir kt.
PARDAVĖJO PAREIGOS
Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad vartotojas apie įsigyjamą prekę turi teisę gauti išsamią, tikslią ir aiškią informaciją, kuri turi būti suteikta, kol vartotojas įsigyja ar naudoja prekę. Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui galimybę prieš įsigyjant prekę ją apžiūrėti, informuoti apie prekės kokybę, kainą, vartojimo būdą ir saugumą, tinkamumo naudoti terminą. Informacija apie prekę vartotojui turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekės vartojimo būdas yra tradiciškai žinomas. Iki vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjui pageidaujant, pardavėjas privalo patikrinti prekę arba pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį.
Pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina turi būti gerai matoma, lengvai įskaitoma ir suprantama.
KAIP SPRĘSTI VARTOTOJO IR PARDAVĖJO GINČĄ
Kilus vartotojo ir pardavėjo ginčui dėl prekės kokybės, pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (dėl ne maisto prekių) ar į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (dėl maisto prekių) dėl prekės kokybės įvertinimo. Dideles ir sunkias (daugiau kaip 10 kg svorio) netinkamos kokybės ne maisto prekes kokybei įvertinti, keisti, taisyti ar grąžinti veža pardavėjas, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Tokių prekių kokybė gali būti įvertinama ir pirkėjo namuose. Gavęs išvadas pardavėjas nedelsdamas turi informuoti pirkėją. Jeigu pardavėjas įrodo, kad prekės trūkumų atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė jos naudojimo ar saugojimo taisykles, prekė nekeičiama, trūkumai neatlygintinai nešalinami ir už prekę sumokėti pinigai negrąžinami.
Pardavėjui nevykdant teisėtų vartotojo reikalavimų, vartotojas dėl pažeistų teisių turi teisę kreiptis į anksčiau minėtas valstybės institucijas arba į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą, kuri, gindama viešąjį interesą, gali atstovauti vartotojui teisme.
