
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 m. (šių metų rugsėjo mėnesį minėjome 100 metų sukaktį), pakartotinai – 1928, 1938 m. Per pirmuosius nepriklausomos valstybės dešimtmečius jos vartojimas buvo įtvirtintas visose viešojo gyvenimo srityse.
Nuo 1940 m. valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, bendrinės kalbos raidą paveikė planingai vykdyta nutautinimo politika, nes Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą ypač aktyviai stengtasi lietuvių kalbą išstumti iš valstybės oficialaus gyvenimo. Vyraujant dvikalbystei, mūsų kalbos vartojimo sritys buvo nuolat siaurintos, viešajame gyvenime pirmenybę teikiant tik rusų kalbai.
1988 m. lapkričio 18 dieną lietuvių kalbai grąžintas valstybinės kalbos statusas – tuometinė Aukščiausioji Taryba paskelbė įstatymą, kuriuo Konstitucija papildyta atitinkamu straipsniu. Šis teisės aktas nurodė užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą valstybės ir visuomenės institucijų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, valstybės rūpinimąsi visapusišku lietuvių kalbos ugdymu ir mokymu.
Taigi šiemet minime 34-ąsias valstybinės kalbos statuso grąžinimo metines.
Parengta pagal https://vki.lrv.lt/lt/naujienos/1988-m-lapkricio-18-m-lietuviu-kalbai-grazintas-valstybines-kalbos-statusas?lang=lt