Laikas ir istorijos grimasos kartais labai pakeičia susiformavusį tam tikros vietovės daugelio kultūrų palikimą.
Žemaičių Naumiesčio žydų istorija yra neatskiriama mūsų krašto istorijos dalis ir jų kultūrinis palikimas nėra užmirštas. Miestelio bendruomenė, Žemaičių krašto etnokultūros centras, seniūnija organizuoja renginius, pristatančius žydų kultūrą, jos įtaką miestelio istorijai, išlikusią architektūrą. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialas rengia kraštotyros dokumentų ir nuotraukų parodas „Žemaičių Naumiesčio žydų istorijos puslapiai“. Jas pristato Žemaičių Naumiesčio gimnazijos istorijos mokytoja. Renginiuose noriai dalyvauja moksleiviai, bendruomenės atstovai.
Žemaičių krašto muziejuje sukaupta nemažai eksponatų, rengiamas muziejaus ekspozicinis planas, kuriame numatyta sukurti ekspoziciją, atspindinčią miestelio žydų istorinį palikimą. Muziejininkė Nijolė Stanelienė užmezgė bendradarbiavimo ryšius su menininke Dali Rust, kuri pateikė idėjas, kaip įdomiai ir kūrybingai pristatyti įžymius Žemaičių Naumiesčio žydų bendruomenės atstovus.
Vyksta susitikimai su čia gyvenusių žydų giminaičiais, kurie atvyksta iš užsienio. Rengiami projektai informaciniams stendams, kuriuose bus pateikiama informacija apie Žemaičių Naumiesčio žydų kultūrinį palikimą, pastatyti. Seniūnijos bendruomenė organizuoja holokausto aukų pagerbimą, prižiūri senąsias žydų kapines ir žydų genocido aukų kapavietę. Rajono žiniasklaida publikuoja straipsnius Žemaičių Naumiesčio istorijos temomis, kuriose aprašoma ir kadaise gausios žydų bendruomenės istorija.
Praeitais metais Žemaičių Naumiestyje vyko konferencija apie miestelyje gyvenusią žydų bendruomenę, skaityti pranešimai: „Demografiniai pokyčiai Naumiesčio valsčiuje istorijos tėkmėje“, „Žydiško paveldo likimas provincijoje. Žemaičių Naumiesčio atvejis“ (pranešėja Rūta Anulytė, VšĮ „Maceva“ projektų koordinatorė), „Holokaustas mano akimis“ (pranešėja Johana Ross, viešnia iš JAV), „Mahatma Gandžio bendražygis Hermanas Kalenbachas – iš Žemaičių Naumiesčio“ (pranešėja Marytė Lidžiuvienė, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokytoja), “Žydai Žemaičių Naumiestyje pagal Benjeminą Gordoną“ (pranešėja dr. Janina Janavičienė).
Parengtas projektas ,,Lietuvininkų ir žydų kultūros pėdsakai Žemaitijos pasienyje“, kuris pateiktas Lietuvos kultūros tarybai (laukiama atsakymo). Planuojamas 2 dienų renginys, numatyta švietėjiška, edukacinė veikla. Paskaitas skaitys lektorės Asia Gutermanaitė ir Janina Janavičienė. Pasirinktos aktualios temos: „Miestelio žydų kasdieninis gyvenimo būdas ir namų aplinka“, „Žydų virtuvės ypatumai“, ,,Lietuvininkų gyvenimo būdas ir papročiai", Lietuvininkų tikėjimas ir laidojimo papročiai", ,,Žymūs Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai", „Žydų švenčių ciklas“, „Žydų maldos namų funkcijos ir interjeras“. Renginio metu bus rodomas spektaklis, koncertuos IDISH džiazo kvarteto koncertas (vad. Petras Vyšniauskas).
Pagarbos ir domėjimosi žydų kultūra ir istorija Žemaičių Naumiesčio miestelyje ir Šilutės rajone nestokojama, tačiau viena iš neišsprendžiamų problemų iki šiol išlieka Žemaičių Naumiesčio sinagoga. Ji – viena iš dviejų išlikusių sinagogų Šilutės rajone. Sinagoga pastatyta 1816 m., 1954 m. sinagogos pastate buvo įrengta sporto salė, vėliau – kultūros namai. Žemaičių Naumiesčio bendruomenei atsisakius šį pastatą panaudoti vešiesiems poreikiams, jis nuo 1991 m. - nenaudojamas. Diskusija su Lietuvos žydų bendruomene dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos likimo prasidėjo 1991 m., kai tuometinė Klaipėdos regioninė žydų bendruomenė Šilutės rajono savivaldybei atsiuntė raštą prašydama inventorizuoti išlikusį žydų turtą ir grąžinti jiems priklausiusius pastatus.
1995 m. kovo 21 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas, kurio 5 straipsnyje nurodoma, kad „religinės bendrijos prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turo grąžinimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vietą per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti per vienerius metus nuo prašymo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos.“ Šilutės rajono savivaldybės administracijoje nėra išlikusių duomenų, kad Lietuvos žydų bendruomenės tuomet būtų kreipęsi dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos susigrąžinimo.
2003 m. Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas buvo įtrauktas į Šilutės rajono privatizuotinų pastatų sąrašą, Lietuvos žydų bendruomenei išreiškus poziciją pastatas buvo išbrauktas iš privatizuotinų pastatų sąrašo. Privatizavimo klausimas buvo iškeltas ir 2010 m., tačiau situacija pasikartojo.
Šilutės rajono savivaldybės administracija 2012-2013 m. susirašinėjo su Ruth Kibelka-Leiserowitz, Rytų Prūsijos žydų bendruomenės atstove, dėl sinagogos pastato sutvarkymo. Interneto svetainėje www.judeninostpreussen.de publikavo straipsnius apie Žemaičių Naumiesčio sinagogą, jos būklę, kvietė visus norinčius prisidėti prie jos išsaugojimo. Deja, galinčių padėti neatsirado. Pastato būklė blogėjo, kėlė grėsmę žmonių saugumui ir Žemaičių Naumiesčio bendruomenės prašymu imtasi spręsti griūvančio pastato klausimą. Šilutės rajono savivaldybės administracijos užsakymu 2013-12-09 buvo atlikta sinagogos pastato, esančio Sodų g. 5, Žemaičių Naumiestyje, dalinė statinio ekspertizė. Ekspertizės išvadose rašoma „tyrinėtas pastatas ir jo priestatas naudojimui pagal paskirtį netinkamas – avarinės būklės. <...> Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus ir esminių statinio reikalavimų pažeidimus, statinį rekomenduojama nugriauti.“
Šiuo metu Šilutės rajono savivaldybė dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato tolimesnio likimo pasiruošusi dar kartą tartis su Lietuvos žydų bendruomene. Savivaldybė pastato remontui lėšų neturi, remontuoti pastatą nežinant jo paskirties - neracionalu.
Šilutės rajono savivaldybė atvira diskusijoms ir artimiausiu metu kviečia konstruktyviai aptarti susidariusią situaciją su organizacijomis, kurios rūpinasi žydų kultūros paveldo išsaugojimu Lietuvoje, bei priimti abipusiai naudingus sprendimus, kurie išlaikytų toleranciją ir pagarbą, o svarbiausia, užtikrintų saugumą miestelio gyventojams.
Kultūros skyrius
