Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus Kultūros poskyrio vedėja, asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vilma Griškevičienė balandžio 15 d. dalyvavo virtualiame susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generaline sekretore Asta Junevičiene, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktore Roma Surviliene. Pokalbio metu aptartas koronaviruso pandemijos COVID-19 sukeltos krizės padarinių kultūros sektoriuje šalinimo planas, ekonominės prognozės ir paveldosaugos klausimai.
Susitikimo dalyviai pasidžiaugė, kad šiuo metu daugelyje savivaldybių vyrauja pozityvus požiūris į kultūros sektoriaus darbuotojus, į kultūros įstaigų pastangas ieškoti būdų, kaip spręsti problemas teikiant paslaugas. Tačiau kaip gali kisti situacija, sunku prognozuoti. Diskutuota, kokia galėtų būti paskata/motyvacija savivaldybėms, kad išliktų pozityvus požiūris ir sprendimai kultūros sektoriaus atžvilgiu, nes turima patirčių, kada po krizės pirmiausia sprendžiamos ugdymo, socialinių paslaugų problemos, finansavimo klausimai.
Pokalbio metu išreikšta viltis, kad stiprės šiomis dienomis atsiradusi Kultūros ministerijos lyderystė savivaldybių atžvilgiu (operatyvios, konstruktyvios komunikacijos, bendros duomenų bazės sukūrimo, pasiūlymų dėl bendradarbiavimo platformų kūrimo ir kt.). Apie tai su Kultūros viceministre, atsakinga už regionus, jau kalbėta, todėl tikimasi, kad savivalda neliks „užribyje“.
Šiuo metu stebimi tokie procesai: kai kur sumažintos kultūros programų lėšos savivaldybėse (ne visada svarstomos galimybės nukelti planuojamas veiklas ir palikti finansavimą), negaunama spec. lėšų už paslaugas (patalpų nuoma, bilietų platinimas ir t. t.), silpnėja ryšys su kultūros paslaugų vartotojais.
Kalbėta apie ilgalaikį ir trumpalaikį poveikį. Akcentuota, jog trumpalaikis poveikis pasibaigs po trijų–keturių savaičių. Tikėtina, kad jokių drastiškų veiksmų dėl darbuotojų nebus, tokie laiko terminai žymiai nepaveiks kultūros procesų, paslaugų, bus atkurtas programų finansavimas.
Jei karantinas užsitęs, didžiųjų miestų savivaldybių ir savivaldybių regionuose situacija bus nevienoda. Didžiuosiuose miestuose menininkai ir stiprios NVO savo veikla užpildo kritinį kultūros lauką, Kultūros ministerijos bei Kultūros tarybos finansinė injekcija kartu su nacionalinių institucijų tinklu amortizuos kultūros paslaugų poreikį.
Regionų kultūra (nedidelės savivaldybės), tikėtina, atsidurs dviprasmiškoje situacijoje. Lietuvos savivaldybėse kūrėjų statusą turinčių – mažai, dabar skiriamos dotacijos sudarys sąlygas jiems ,,laikytis“, o ne veikti. Kultūros NVO regionuose silpnas, jų nedaug ir jos nepadengs kultūros paslaugų poreikio, nekompensuos biudžetinio sektoriaus veiklos.
Kas gresia ilgalaikiame procese? Įžvelgiami kultūros vartojimo įgūdžių ir kūrybiškumo „nusilpimą“, galimi nepalankūs kultūrai sprendimai. Sumažės profesionalaus meno sklaida regionuose. Gali pradėti nykti mėgėjų meno kolektyvai, mažės gyventojų užimtumas. Kyla klausimas, ar ekonominei įtampai didėjant kultūros, meno paslaugos (muziejų lankymas, edukacijos, parodos, koncertai ir kt.) bus prioritetas, už kurias galės/norės lankytojai/dalyviai mokėti pinigus? Įstaigoms gali tekti pačioms (be savivaldybių finansavimo) ieškoti būdų ir galimybių veikloms finansuoti.
Šiuo metu kultūros įstaigoms praktiškai nėra galimybės užsidirbti/pritraukti papildomų lėšų – renginių nėra, projektai praktiškai nevykdomi, rėmėjų nėra, mokamų paslaugų – taip pat. Lieka kultūros darbuotojų darbo užmokestis, kurį, susitikimo dalyvių manymu, pavyks apginti. Tačiau nuogąstauta, kad kai nebus veiklos (o jos be finansavimo nebus arba ji bus minimali) gali kilti klausimų dėl kultūros sektoriaus veiklos tikslingumo, paslaugų kokybės. Kultūros bendruomenė regionuose nerimauja, kas bus, jei metų pabaigoje savivaldybės pristigs lėšų. Ar nebus imamasi drastiškų priemonių?
Verslui ši krizė skausminga, jų prioritetai bus pasikeitę, nedidelė tikimybė, kad rems kultūrines idėjas, sumanymus, veiklas kaip anksčiau.
Su kolegomis asociacijoje diskutuota ir kitu, principiniu klausimu, kiek įstaigos, organizuodamos savo veiklas, sudaro sąlygų verslui gyvuoti. Visos prekės, paslaugos (nuo dabar labai aktualių prekių iki kanceliarinių, techninių, maitinimo, apgyvendinimo ir kt.) yra įsigyjamos iš verslo, taip pat komunalinės, transporto, renginių aptarnavimo paslaugos. Praradimai bus abipusiai.
SIŪLYMAI:
- Vykdyti aktyvią stebėseną, viešinti iš savivaldybių gautus ir aprobuotus duomenis, organizuoti konstruktyvų bendradarbiavimą su LSA, skėtinėmis organizacijomis regionuose.
- Sukurti paketą, kaip motyvuoti savivaldybes išlaikyti pozityvų požiūrį į kultūros sektorių, kaip operatyviai spręsti iškilusias IT problemas, specialių platformų būtinybę.
- Lietuvos kultūros ir meno taryba galėtų lanksčiau žiūrėti į programų, kuriose dalyvauja ir regionai, aktualumą, jų atvirumas leistų stiprinti kultūros veiklos gyvybingumą.
- Nacionalinės kultūros įstaigos (galbūt ir skėtinės organizacijos) galėtų inicijuoti bendrus projektus su savivalda tiek kultūros procesams, veikloms, tiek kvalifikacijos situacijai gerinti, kurie pastiprintų savivaldybių politikų dėmesį kultūros sektoriui.
- Pasibaigus karantinui tikslinga įvertinti pokyčius visapusiškai ir pastebėti bei skatinti geras idėjas, įvertinti NVO situaciją regionuose ir kt.
