Žmogau, atsitokėk, ką tu darai?
Nejau širdis iš geležies kalta?
Dėmių ant savo rankų nematai?
Tai kraujas. Tave prakeiks visa tauta.
Žinok, tai kraujas nekaltų žmonių,
Kovojusių už savo laisvę.
Kam reikia dar naujų aukų?
Kam gi atimt gyventi teisę?
Nejaugi nedreba sunki ranka,
Pakilus prieš beginklę minią?
Gal nulieta iš geležies širdis tava,
Kad nejaučia, jog taikią žemę mina?
Ką pasakys tau motina žila,
Namo kraujuotom rankom kai sugrįši?
Ar apsidžiaugs vaikai, žmona,
Kad mūsų žemę tu krauju dažysi?
Giedrė Baltrušaitytė, 9b kl., 1991 m.
Mieli pamario krašto žmonės, Sausio 13 – osios įvykių liudininkai,
Lietuvos istorijos puslapiuose ši diena įrašyta nekaltų, laisvės sau ir savo tautai troškusių žmonių krauju... Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis. Netekti jos – netekti galimybės augti ir tobulėti. Šiandien lenkiame galvas prieš tuos žmones ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame – visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.
Žinome, kad 1991 m. sausio įvykiuose aktyviai dalyvavo ir ne vienas pamario krašto pilietis, taip prisidėdamas prie mūsų visų Laisvės ir Nepriklausomybės. Tegul šie tragiški įvykiai įkvepia mus naujiems darbams, padeda jaunajai kartai suvokti laisvės kainą, pasirinkti savo gyvenimo idealus.
Kurkime Lietuvos ateitį, suvokdami, kad Tėvynė – tai mes patys. Tikėkime ir nepalūžkime, branginkime vertybes, dėl kurių kovojome.
Pagarbiai
Šarūnas Laužikas
Savivaldybės meras
