Gyvenimas, kasdien dovanodamas iššūkius, liepiantis skubėti ir kažko nepraleisti, tuo pačiu kviečia mus gebėti sustoti, atsigrįžti, įvertinti, kad judėti toliau galėtume.
Gražus, prasmingas ir simboliškas sustojimas ir atsigręžimas į garbingą istoriją buvo iškilmingas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, skirtas Šilutės miesto pirmojo Garbės piliečio Jurgio Plonaičio 110 – osioms gimimo metinėms paminėti. Posėdį pradėjusi Savivaldybės merė Daiva Žebelienė kalbėjo apie tai, kad kiekvieno žmogaus misija - palikti gerų darbų brydę savo gimtinės istorijoje, gyventi ir dirbti vardan Lietuvos, vardan Šilutės krašto gerovės. O Šilutė turėdama kuo didžiuotis išdidžiai mini kraštietį, visuomenės ir politikos veikėją Jurgį Plonaitį, jo darbus ir asmenybę.
Šio posėdžio iniciatorius, Savivaldybės tarybos narys, istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas, skaitydamas pranešimą ir visiems primindamas apie Jurgio Plonaičio darbus ir asmeninį indėlį į šiandienos Mažąją Lietuvą, Klaipėdos kraštą, akcentavo jo dalyvavimą 1923 m. vykusiame Klaipėdos krašto sukilime, lietuvybės išsaugojimo Klaipėdos krašte idėjų propagavimą. J. Plonaitis šias idėjas kėlė ir skleidė paties Kintuose įkurtame lietuvių jaunimo klube „Rūta“, taip pat K. Donelaičio draugijos veikloje Klaipėdoje. Ir, pasak pranešėjo, iki pat gyvenimo pabaigos „kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“ garbingai liudijo savo gimtojo krašto Mažosios Lietuvos tautiškumą ir istorinę praeitį.
Posėdžio metu perskaityti Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazisčių Editos Tubutytės ir Simonos Anankaitės pranešimai bylojo apie kuklią, tačiau itin aukštos vidinės kultūros Jurgio Plonaičio asmenybę, liudijo apie pagrindinę pirmojo Šilutės garbės piliečio gyvenimo poziciją – būti savo krašto patriotu, kovoti dėl lietuvybės idėjų. Pats Jurgis Plonaitis nesureikšmina savo indėlio į Klaipėdos sukilimo vyksmą, ir jis esą tuo metu buvęs Pagėgiuose, kurie buvo užimti be kovos jau pirmą dieną, tačiau faktas, kad jis, Klaipėdos kraštui autonomijos teisėmis prisijungus prie Lietuvos, buvo išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos, kurios nariai buvo itin aktyvūs sukilime, Klaipėdos skyriaus valdybos nariu, sako, kad Plonaitis nebuvo įvykių nuošalėj ir vaidino svarbų vaidmenį įgyvendinant Klaipėdos krašto lietuvių tautines ir valstybines ambicijas.
Prisiminimais apie šį žmogų įtaigiai ir spalvingai pasidalijusi garbaus amžiaus Jurgio Plonaičio bendražygė, poetė Lina Daukšaitė, atvėrė klausiusiems įdomių jo gyvenimo detalių, asmenybės bruožų patrauklių savybių, leido atpažinti ir didžiuotis ypatingu žmogumi.
J. Plonaitis reiškėsi ir kitose gyvenimo sferose – mėgo futbolą ir įkūrė pirmąjį Šilutėje „Laisvės“ futbolo klubą. Prisijungus Klaipėdai prie Lietuvos, J. Plonaitis džiaugėsi, kad galėjo įgyvendinti „didžiausią savo gyvenimo aistrą – būriuoti ir išplaukti į platesnius vandenis“. Buvo pakviestas 1989 metais atidengti Šilutėje paminklinę lentą, skirtą 66 - osioms sukilimo ir Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos metinėms paminėti.
Gražus ir šiltas buvo renginys, kaip ir visi panašaus pobūdžio renginiai, nešantys savyje ko gero pagrindinę užkoduotą žinią – šiandienos informacijos sraute paskendusiam žmogui,– stiprinti tautinį sąmoningumą, kelti dvasią, didinti pasididžiavimą savo kraštu. Ypač kai juose dalyvauja daug moksleivių, pedagogų, visuomenės veikėjų, miesto Garbės piliečių, bendruomenės narių. Šilutė sugebėjo stabtelėti, atsigrįžti ir įvertinti.
Komunikacijos skyrius
