Meniu
Šilutės rajono savivaldybė

Ar vartotinas pasakymas „išėjo anapilin (Anapilin)“?

Ar vartotinas pasakymas „išėjo anapilin (Anapilin)“?

Anapilis yra per T. Narbuto „Lietuvių tautos istoriją“ (t. 1, 1835) ir J. Kraševskio kūrybą paplitęs skandinavų tautosakos žodis, reiškiantis pomirtinio gyvenimo vietą (labai aukštą, statų kalną, į kurį turėjusios kopti vėlės). Išeiti (iškeliauti) anapilin yra skolintas frazeologinis pasakymas. Ypač populiarus Anapilis tapo trečiojo dešimtmečio antroje pusėje, kai Palangoje atsirado taip pavadintas kurhauzas. Beje, kurhauzo savininkas Vailokaitis buvo paskelbęs šios įmonės vardo konkursą, kurį laimėjo Palangos progimnazijos mokiniai, aišku, jau skaitę „Vytuolio raudos“ Fausto Kiršos vertimą.

Šiandien dažname nekrologe randame tokį sakinį: „Jis / ji iškeliavo į Anapilį“. Čia jau dera prisiminti ir Kazimiero Būgos išaiškintą senovės lietuvių rojaus vardą: „Žodžiu dausios lietuviai vadina ne tiktai „tėvų protėvių dvasias“, bet ir jų gyvenamąją vietą [...]. Taigi, dausia arba dausios (dausos) – senovės lietuvių „rojus“, mūsų tėvų protėvių bei senelių prosenelių ilgėjimosi vieta.

Nereikėtų pamiršti vartoti ir lietuviškų posakių: iškeliavo į amžinybę, atgulė amžinojo poilsio ir pan.

Bet jeigu vis tiek norite vartoti žodį anapilis, tai jis rašytinas mažąja raide. Didžioji raidė galima stilistiniais sumetimais.

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko informaciją ir  B. Savukynas. Mitologizuota pseudomitinių vardų vartosena: Anapilis // Gimtoji kalba, 2000, Nr. 7–9, p. 17–19.

social media link social media link

Naujienlaiškio prenumerata

Įveskite el. paštą
Jūsų vardas
Jūsų el. pašto adresas
Klaidos arba netikslumo aprašymas
Apsaugos kodas
Loading
© Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"