
Veiksmažodis amžėti, amžėja, amžėjo pasirodė vartosenoje vengiant, kai kurių žmonių nuomone, įžeidaus pasakymo (pa)senti, (pa)sensta, (pa)seno – vartojamas tarsi platesne reikšme „sukakti tam tikrą amžių“, pvz.: „Juk daug maloniau ne senti, o pamažu maloniai amžėti nuo pat gimimo dienos“, – savo požiūrį išreiškė Sigitas Povilas Krivickas, publicistas, Europos pagyvenusių žmonių platformos „Age platform“ administracinės tarybos narys.
Darybiškai toks priesagos -ėti vedinys įmanomas, pvz.: auklėti (: auklė), raukšlėti (: raukšlė), vėliau radosi vedinių ir iš kitų kamienų daiktavardžių, pvz.: vaikėti (: vaikas) „darytis vaikiškam“, cukrėti (: cukrus) „virsti cukrumi“, pavasarėti (: pavasaris) „eiti į pavasarį, darytis pavasariui, šilti orui“.
Vis dėlto amžėti, amžėjimas – dirbtiniai įprastų senti, senėjimo, senatvės pakaitai, vieni iš tų, kurie sukuriami vengiant politiškai nekorektiškų pasakymų, ieškant švelnesnių, netiesioginių pakaitų (plg. senjoras, -ė vietoj pensininkas, -ė).
Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko informaciją