
Kainúoti, kainúoja, kainãvo „turėti kainą, atsieiti“ ir káinoti, káinoja, káinojo „nustatyti kainą, vertinti“.
Kainuoti su priešdėliu į- nevartojamas. Gavus naujų prekių reikia nustatyti jų kainą, taigi įkainoti. Jeigu prekių iki sezonui pasibaigiant nepavyksta parduoti, jas tenka perkainoti – nustatyti kitą kainą, paprastai mažesnę, kitaip sakant, nukainoti arba atpiginti, nupiginti.
Atkreiptinas dėmesys, kaip taisyklingai kirčiuoti šiuos -oti veiksmažodžius: káinoti, káinoja, káinojo; įkáinoti, įkáinoja, įkáinojo; nukáinoti, nukáinoja, nukáinojo, nors pérkainoti, pérkainoja, pérkainojo.
Ir dar: įkáinojimas, nukáinojimas ir pérkainojimas.
Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko informaciją