
Rugsėjo 21-oji – bobų vasaros pradžia. Bent jau taip rašoma kalendoriuose ir žinynuose.
Giedros, šiltos rudens dienos lietuviškai ir vadinamos bobų vasara. O šiltasis rudens tarpsnis kitose šalyse vadinamas įvairiai: indėnų vasara (Anglijoje, Šiaurės Amerikoje), Martino vasara (Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje), čigonų vasara (Bulgarijoje ir Serbijoje), voratinklių vasara (Čekijoje). Į Braziliją ruduo ateina tuomet, kai mūsų kraštuose pavasaris, todėl ir bobų vasara ten vadinama mažąja gegužės vasara. O štai kaimynai latviai išsaugojo seną gražų žodį atvasara, reiškiantį „sugrįžusi vasara“. Bobų vasara, kaip ir mes, šį laiką vadina rytų slavai ir vokiečiai.
Kodėl bobų vasara? Vienas populiariausių aiškinimų – tai paskutinės dienos, kai senolės gali pasėdėti saulėkaitoje ir pasišildyti. Tačiau kai kurie filologai ir tautosakininkai, etninės kultūros tyrinėtojai sako, kad šis pavadinimas susijęs visai ne su bobomis (senyvomis moterimis), o su „bobais“ – taip buvo vadinami didieji vorai, miškuose ir pievose mezgantys savo tinklus.
Nepamirškime, kad metaforinis junginys bobų vasara rašomas be kabučių, mažąja raide: Spalvingi vėlyvos Bobų vasaros akordai (taisoma bobų vasaros akordai).
Saulėtų bobų vasaros dienų!
Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko ir kitų internetinių šaltinių informaciją