Nepatikėsite, lietuvių kalba gali išgelbėti pasaulį
Vitos Stulgienės straipsnis „Gimtųjų žodžių galia“ („Savivaldybių žinios“ 2016 m. balandžio 14 d.)
Vitos Stulgienės straipsnis „Itin draugiška aplinka svetimybėms –grėsmė lietuvių kalbai“ („Savivaldybių žinios“ 2016 m. kovo 5 d.)
Vitos Stulgienės straipsnis „Šiuolaikinis lietuvių kalbos naikinimas" („Savivaldybių žinios“ 2016 m. vasario 6 d.)
KALBOS KONSULTACIJOS
Kalbos taisyklingumo klausimais galima pasitarti su Valstybinės kalbos komisijos konsultantu telefonu (8 5) 272 45 20 arba el. paštu konsultacijos@vlkk.lt
Šilutės rajono savivaldybėje kalbos taisyklingumo klausimais darbo valandomis galima pasitarti telefonu 79 203 su Komunikacijos vyriausiąja specialiste-kalbos tvarkytoja Rita Vanagiene.
ŠILUTĖS MIESTO IŠORINĖS REKLAMOS IR KITŲ VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ ĮRENGIMO ATMINTINĖ
Reklaminės veiklos subjektai, Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, kartu naudodami prekių ženklus, turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.
Pagal Reklamos įstatymo (toliau – įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.
Įstatymo 12 str. 4 d.: Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.
Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670 patvirtintas Išorinės reklamos įrengimo taisykles (toliau – taisyklės):
Iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas. Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.
Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklas gali būti teikiamas (toks, koks registruotas!) tik kaip sudėtinė iškabos ar kito viešojo užrašo dalis.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 str.: Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
Valstybinės kalbos įstatymo 23 straipsnis: Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnis:
- Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.
- Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.
Parengė Šilutės rajono savivaldybės vyriausioji specialistė - kalbos tvarkytoja Vita Stulgienė
DOKUMENTŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS
Dokumentų pavadinimų, kuriuos sudaro bendriniai žodžiai, didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis. Pirmą kartą minimas teisės akto pavadinimas negali būti trumpinamas. Gerai: |
Blogai: |
Valstybės tarnybos įstatymas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas |
Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas LR Valstybės tarnybos įstatymas LR valstybės tarnybos įstatymas |
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas |
Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas |
Programų ir projektų finansavimo ir atsiskaitymo taisyklės |
Programų ir Projektų finansavimo ir atsiskaitymo taisyklės |
Ypatingų dokumentų visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis:
- Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, Lietuvos Statutas, Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija.
- Garbės ir padėkos raštų pavadinimai rašomi mažąja raide: padėkos raštas, garbės raštas.
- DOKUMENTŲ PAVADINIMŲ SUDARYMAS
- Dokumentų pavadinimai gali būti sudaromi su kilmininku, su prielinksniais (apie, dėl), su bendratimi.
- Junginiai su kilmininku:
- Viešųjų pirkimų įstatymas
- Etikos kodeksas
- Inventorizacijos taisyklės
- Socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (Dokumentą netinka vadinti tvarka, nes tvarka – reiškinys, tam tikras veikimo būdas (plg. nuostata)
- VšĮ „Šilutės sportas“ įstatai
- Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos nuostatai
- Sprendimo aiškinamasis raštas
- Socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui mėnesio išlaidų apskaita
- Konfidencialumo pasižadėjimas
- Posėdžio protokolas
- Junginiai su prielinksniu apie
- Informacija apie įvykusius viešuosius pirkimus
- Pažyma apie dokumentų tvarkymą ir saugojimą
- Pažyma apie darbo užmokestį
- Pažyma apie liudytojo asmens duomenis
- Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį
- Pažyma apie šeimos sudėtį
- Pranešimas apie sutarties nutraukimą
- Junginiai su prielinksniu dėl
- Įsakymas „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo ir jų pavadavimo“
- Įsakymas „Dėl įpareigojimo vykdyti audito rekomendacijas“
- Įsakymas „Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių tvirtinimo“
- Įsakymas „Dėl eismo sustabdymo“
- Išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės
- Potvarkis „Dėl apdovanojimo“
- Sprendimas „Dėl biudžeto pakeitimo“
- Junginiai su bendratimi
- Įgaliojimas paimti neįgaliojo pažymėjimo blankus, įgaliojimas laiduoti byloje
- Paraiška dalyvauti atrankoje
- Prašymas išduoti leidimą
Prašymas išduoti leidimą vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Junginių su kilmininku nedera keisti prielinksnio konstrukcija. |
|
Gerai: |
Blogai: |
Materialinių vertybių metinės inventorizacijos aktas |
Aktas dėl materialinių vertybių metinės inventorizacijos |
Bylų perdavimo ir priėmimo aktas |
Aktas dėl bylų perdavimo ir priėmimo |
Bendratis su naudininku neteiktina dokumentų pavadinimuose, reikia vartoti bendratį su galininku. |
|
Gerai: |
Blogai: |
Įgaliojimas pateikti procesinius dokumentus |
Įgaliojimas procesiniams dokumentams pateikti |
Leidimas organizuoti renginį |
Leidimas renginiui organizuoti |
Pavedimas atlikti tikrinimą |
Pavedimas tikrinimui atlikti |
Paraiška gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą |
Paraiška Europos Sąjungos struktūrinei paramai gauti |
Prašymas pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį |
Prašymas socialinio būsto nuomos sutarčiai pratęsti |
Projektinis pasiūlymas gauti regiono projekto finansavimą iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų |
Projektinis pasiūlymas regiono projekto finansavimui iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų gauti |
Ataskaitos pavadinimo netinka vartoti su prielinksniais apie ir už (laikotarpiui nusakyti). |
|
Gerai: |
Blogai: |
Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 20__ metų ataskaita |
Ataskaita apie būsto pritaikymą žmonėms su negalia 20__ metais |
Socialinio projekto vykdymo veiklos ataskaita |
Ataskaita apie socialinio projekto vykdymo veiklą |
Pirminės sveikatos priežiūros centro 20__ m. veiklos ataskaita |
Pirminės sveikatos priežiūros centro ataskaita už 20__ metus |
Parengta pagal dr. R. Vladarskienės (LKI) seminaro „Aktualūs administracinės kalbos ir dokumentų rengimo klausimai“ medžiagą.
Sudėtingesni Šilutės rajono gyvenviečių kirčiavimo atvejai:
Gyvenvietė |
Linksnis |
Kirčiavimas |
||||||||||||
Gar̃damas (1 (3b) kirčiuotė) |
|
|
||||||||||||
Degùčiai (2 kirčiuotė) |
|
|
||||||||||||
Saũgos (2 kirčiuotė) |
|
|
||||||||||||
Kintaĩ (4 kirčiuotė) |
|
|
||||||||||||
Vainùtas (2 kirčiuotė) |
|
|
||||||||||||
Trãksėdžiai (1 kirčiuotė) |
|
|
Lietuvių kalba tinka informacinėms technologijoms
Kiekvienam kompiuterio naudotojui tenka susidurti su ekrane matomais užrašais, kuriuose gausu naujų žodžių, įvardijančių naujas sąvokas. Tai programos langų, komandų, mygtukų, nuostatų pavadinimai. Daugelis jų matomi nuolat. Todėl svarbu, kad jie būtų lengvai suprantami ir įsimenami.
Lietuvių kalba turi įvairesnių žodžių darybos priemonių negu anglų. Todėl naują žodį dažnai galima padaryti iš jau žinomo žodžio ir jo prasmę nuspėti pagal tą žinomą žodį, pavyzdžiui, spam – brukalas. Anglui žodis spam – visiškas naujadaras, o lietuviui brukalas asocijuojasi su artimais bendrinės kalbos žodžiais brukti, įbrukti. Dėl to anglams tenka kurti daugiau naujų žodžių arba turimiems žodžiams suteikti naujų reikšmių, ne visada atspindimų žodyje. Keli pavyzdžiai, kai lietuviški atitikmenys informatyvesni už originalius angliškus: cookie – slapukas, upper case letters – didžiosios raidės, lower case letters – mažosios raidės ir kt.
Lietuviški užrašai informatyvūs ir tarpusavyje suderinti. Lietuvių kalba, turėdama lankstesnes žodžių darybos priemones, kompiuterijos terminijai tinka ir nenusileidžia anglų kalbai, o daugeliu atvejų ją lenkia.
Programos lokalizavimas – tai jos adaptavimas kitai kalbai ir kultūrai taip, kad jos forma ir turinys būtų tokie, lyg ji būtų sukurta tos kalbos ir kultūros aplinkai.
Nuolat tikrindami lokalizuojamų programų lietuvių kalbos kokybę ir informuodami jų lokalizuotojus, gerinsime lietuvių kalbos prestižą. Klaidų paieškos priemonė jau kuriama „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“.
Parengta pagal Gintauto Grigo straipsnį „Informacinių technologijų poveikis lietuvių kalbos prestižui“ („GIMTOJI KALBA“ 2019 kovas Nr. 3).
Šilutės restoranų ir kavinių valgiaraščių kalbos klaidos
2018-11-09
„Grill dešrelės“ – (ant iešmo (grotelių) keptos dešrelės arba iešmo (grotelių dešrelės).
„Vištienos užkepėlė“ – taisyklingai turėtų būti „vištienos apkepėlė“.
Netaisyklingai rašoma „vištiena grill su sūrio padažu“ turėtų būti „skrudinta ar kepta vištiena su sūrio padažu“.
Simboliniai pavadinimai, išreikšti daiktavardžio (įvardžio) kilmininku ar būdvardžiu, eina prieš pažymimąjį žodį (gaminio bendrinį pavadinimą), pvz.: „silkė kaimiškai“ turėtų būti „kaimiška silkė“. Žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, patvirtinto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68.
Netaisyklingai vartojama „sushi“. Vartotina linksniuojamoji forma sušis (ne suši) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 67). Dažniausiai taip vadinamas japoniškas patiekalas: žalios žuvies ir kiaušinienės gabaliukai, pagardinti ryžiais ir džiovintais dumbliais.
Sušis taip pat teikiamas rekomendaciniame Svetimžodžių atitikmenų sąraše, patvirtintame VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6.
Rekomendacijos (PDF formatas) 2017-12-13
Svarbi informacija rengiantiems teisės aktus (PDF formatas)
2016-12-12
Pirmoji 2018 metų virtuali lietuvių kalbos viktorina
2018-08-02
Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos draugija pirmą kartą surengė visuotinę virtualią lietuvių kalbos viktoriną. Viktorina buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Specialiai sukurtoje paskyroje visą parą Lietuvos laiku buvo galima pasigalynėti su draugijos parengtais klausimais. Viktorinos rengėjai – Lietuvių kalbos draugijos valdybos nariai – džiaugėsi sulaukę įdomių klausimų iš VKD tarybos narių ir skyrių vadovų bei jų kolegų. Šių metų viktoriną sudarė Genovaitė Kačiuškienė ir Rita Urnėžiūtė, padedamos LKD valdybos narių, internetinį viktorinos pavidalą sukūrė ir jos rezultatus apdorojo Indrė Skramtai.
Iš viso buvo pateikti 25 klausimai ir prašoma pažymėti vieną tinkamą atsakymą iš kelių siūlomų variantų.
Dalyvauti įsiregistravo 1239 asmenys. Iš Lietuvos miestų gyventojų aktyviausi buvo vilniečiai (14I). Į viktorinos klausimus taip pat atsakė 13 žmonių iš Vokietijos, 7 iš Jungtinės Karalystės, 5 iš Gruzijos, 4 iš Rusijos, po 3 iš Airijos, Austrijos, JAV, po 2 iš Belgijos, Italijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų Karalystės, Norvegijos, po vieną iš Kanados, Baltarusijos, Danijos, Islandijos, Švedijos. Dalyvių skaičius gerokai pralenkė rengėjų spėliones, tarp dalyvių būta ne tik lietuvių, tad viktorina tapo tarpvalstybiniu kalbos renginiu.
„Klausimai labai įdomūs, kai kurie net labai sudėtingi“,–teigė viena iš nugalėtojų vilnietė lituanistė Kristina Fišienė.
Geriausiai atsakyta į šiuos klausimus: iš kieno kūrybos atėjo posakis „pelėsiais ir kerpėm apaugęs“, kas yra „moša“, ką reiškia „ekiu“ ir kt. Vienas sunkesnių klausimų buvo „Kokį gamtos reiškinį apibūdina posakis zuikiai vaikus krikštija?
Be klaidų į visus klausimus atsakė 28 dalyviai. Nugalėtojai parašė įspūdžius apie viktoriną, lietuvių kalbą ir save.
Skleisti žinią apie šią viktoriną prisidėjo Pasaulio lietuvių bendruomenė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, „Lietuvos žinių“ ir „Alko“ portalai Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Tokia viktorina ir jos propagavimas puoselėja mūsų kultūrą ir sudomina lietuvių kalba, jos panaudojimo galimybėmis šiuolaikinėse medijose.
Parengta pagal Ritos Urnėžiūtės ir Indrės Skramtai straipsnį „Gimtojoje kalboje“.
Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai
2018-02-08
Nuo 2018 metų sausio 11 dienos „Lietuvos žinių“ portale www.lzinios.lt balsuojama už 2017-ųjų Metų žodį ir Metų posakį. Balsuotojams pateikti du kandidatų dvidešimtukai Metų žodžio ir Metų posakio. Į juos pateko tie paštu, el. paštu ar socialiniame tinkle „Facebook“ pasiūlyti žodžiai ir posakiai, kurie gavo po 2 ir daugiau komisijos narių balsų. Dvidešimtukus komisija atrinko iš daugiau kaip 70 žodžių ir daugiau kaip 50 posakių sąrašų.
Kviečiu visus gimtosios kalbos mylėtojus balsuoti ir pateikiu kai kuriuos pasiūlytus žodžius, kurie išradingumu sužavėjo mano širdį.
Algoritmas – gyvenimo ritmas, kai gyveni nuo algos iki algos;
Atotolis – atitolinimas, atitrūkimas nuo ko nors (apie šeimos, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse, skirtinguose namų ūkiuose): atotolio šeima, atotolio namai;
Banguotukas – greičio mažinimo kalnelis (vad. „gulintis policininkas“);
Biurozauras – keletą dešimtmečių įstaigai, dažniausiai valstybei, vadovaujantis asmuo;
Blogovė – blogas buvimas: „Mes tebegyvename blogovės valstybėje“;
Dergliava – dergimas, bjaurojimasis žodžiais;
Gandragalvis – partijos atstovas, kurios simbolis yra gandras;
Melagiena – melaginga naujiena;
Nuošliauža – šiek tiek kvaištelėjęs, trenktas žmogus;
Sengyvena – naujovėms abejingas žmogus;
Šmėklinės – Visų šventųjų išvakarės;
Švaistuomenė – ką nors švaistanti bendruomenė;
Vargospūdis – rodiklis pajamų ir išlaidų santykiui matuoti: „Normalus vargospūdis yra: 320/380. Pirmas skaičius reiškia pajamas, o antras išlaidas.
Keli pasiūlyti posakiai:
Išeiti iš komforto zonos;
Laikausi kaip Gedimino kalnas;
Lietuvos naudininkų partija;
Neieškokite problemų lygioje vietoje;
Viskas aišku, jei moki skaityti.
Tikriausiai visi nekantriai lauksime rezultatų!
Vita Stulgienė parengė pagal „Gimtosios kalbos“ leidinį
Išorinės reklamos įrengimo taisyklės
2013-10-17
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. Jose nustatyta, kad ,,išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis“. Šis dokumentas apibrėžia reklamos įrengimo reikalavimus, leidimų išdavimo tvarką, leidimų turėtojų teises ir pareigas. Minėtos Taisyklės suvienodino išorinės reklamos įrengimo tvarką visose savivaldybėse.
Taip pat šių metų gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymą. Jame reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“.
Šiame Įstatyme yra patikslintas ir išorinės reklamos apibrėžimas, jog „išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo pakeitimo įstatyme liko 4 straipsnio 1 dalis: „rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“.
Vita Stulgienė
Savivaldybės kalbos tvarkytoja
Patarimai dėl įmonės pavadinimo
2013-10-17
Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnis nurodo:
-
Juridinio asmens pavadinimas sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
-
Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
-
Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintose Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse nurodyta, kokie simboliniai pavadinimai gali būti vartojami, o kokie negali.
Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai, pvz.: „Kaitra“, „Kometa“, „Trys riešutėliai“, „Sedula“. Galimi ir dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius, pvz.: „Alaušė“, „Aukštuva“, „Eksma“, „Sekoma“, „Ganto statyba“.
Būtina įsidėmėti, kad simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) arba nenorminės darybos būdu:
-
Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Bravoras“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“, „Cementonkė“.
-
Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Grigen“, „Intaks“, „Kage“, „Mansel“, „Teko“. Tačiau šiuos žodžius gramatiškai įforminus, jie taptų panašūs į lietuvių kalbos žodžius ir tokius simbolinius pavadinimus būtų galima vartoti, pvz.: „Grigenas“, „Grigena“, „Grigenė“, „Kagė“, „Tekas“, „Teka“.
-
Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Bilijardo oazė“, „Varijantas“, „ATiLa“, „MeBeTa“, „VuDva“ (turi būti: „Biliardo oazė“, „Variantas“, „Atila“, „Mebeta“, „Vudva“).
-
Simboliniai pavadinimai nedaromi iš tiesioginę veiklos, daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio žodžio, pvz.: „Televizorių taisykla“, „Draudimas“, „Maisto prekės“, „Šeimos medicinos centras“ (turi būti Televizorių taisykla, Draudimas, Maisto prekės, Šeimos
Vita Stulgienė
Savivaldybės kabos tvarkytoja