
Savivaldybių kalbos tvarkytojai 2019 metų spalio 11 d. buvo pakviesti į iškilmingą renginį, skirtą Vietovardžių metams, kurį suorganizavo Valstybinė kalbos inspekcija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Kaip sakė įžanginiame žodyje laikinasis inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas, šio seminaro tikslas – atkreipti dėmesį į mūsų vietovardžių autentiškumą, į svarbą juos saugoti ir vartoti taisyklingus, atkurti jau išnykusius.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kalbėjo, kad vietovardžių reikšmės ir skambesys yra labai svarbus įrankis mūsų tapatybei ir santykiui su gyvenamąja vieta kurti. Jo žodžiais tariant, vietovardžiai yra atminties ir kalbos lobynas, o kartu ir mūsų protėvių kūrybingumo išraiška, tai svarbi nematerialiojo mūsų šalies kultūros paveldo dalis, kurią būtina saugoti ir puoselėti.
Šiems vietovardžių aspektams ir buvo skirti seminaro dalyvių pranešimai. Apie vietovardžius kaip tiltą, jungiantį su praeitimi, kalbėjo vietovardžių specialistas Laimutis Bilkis, Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė Filomena Kavoliutė pristatė savo naująją knygą „Žemė prašo nepamiršti vardų“, nepaliko nė vieno abejingo ragindama priimti vardų atkūrimo įstatymą. Donatas Gudelis pristatė Lietuvos erdvinės informacijos portalą, nemažai kalbos tvarkytojų papasakojo apie savo darbus Vietovardžių metais, kaip tvirtinami ir kuriami gatvių pavadinimai.
Seminaras prasmingai pagrindė, kad vietovardžiai – tiltas, jungiantis su praeitimi.
Parengta pagal Arūno Dambrausko ir Ritos Urnėžiūtės straipsnį („Gimtoji kalba“, 2019 spalis Nr. 10)