Kokie dažniausi sukčiavimo būdai?
Remiantis Lietuvos banko ir Lietuvos policijos rekomendacijomis, dažniausiai pasitaiko atvejų, kai sukčiai apsimeta bankų ar valstybės institucijų darbuotojais ir teigia, kad gyventojo pinigai yra nesaugūs. Tokiais atvejais žmonės raginami skubiai pervesti lėšas į „saugią“ sąskaitą, kuri iš tiesų priklauso sukčiams.
Taip pat vis dar dažnos apgaulingos investavimo schemos, kai siūloma greitai ir be rizikos uždirbti, pasinaudojant turimomis santaupomis. Sukčiai gali siųsti nuorodas į suklastotas interneto svetaines, kurios vizualiai primena patikimas finansų įstaigas, arba susisiekti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles.
Gyventojai turėtų įsidėmėti, kad nei bankai, nei valstybės institucijos neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių ar patvirtinimo kodų, taip pat niekada nesiūlo pervesti pinigų dėl „saugumo“. Įtarimų turėtų kelti ir situacijos, kai reikalaujama veikti nedelsiant arba žadamas garantuotas pelnas.
Ką daryti, susidūrus su sukčiais?
Susidūrus su įtartina situacija, svarbu nedelsiant nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir nespausti atsiųstų nuorodų. Jei kyla abejonių, rekomenduojama savarankiškai susisiekti su savo banku oficialiais kontaktais. Nukentėjus ar įtarus sukčiavimą, būtina kuo greičiau informuoti policiją per portalą epolicija.lt arba telefonu 112, o jei buvo atskleisti prisijungimo duomenys – nedelsiant juos pakeisti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta informacija
Komentarai
{{msg}}